Įžaidėjai: pavardės kitos, žaidimo stilius panašus
Po puikaus sezono komandą paliko ir į Maskvos „CSKA“ persikėlė pagrindinis šalies čempionų atakų organizatorius Leo Westermannas. Į jo vietą kauniečiai pasikvietė dar labai nesenai vienu perspektyviausių serbų talentu laikytą, tačiau dėl traumų kol kas aukščiausio lygio nepasiekusį Vasilije Micičių. Serbas praėjusį sezoną gynė Bursos „Tofas“ komandos garbę ir Turkijos čempionate vidutiniškai pelnydavo po 13,2 taško, atkovodavo po 2,6 kamuolio ir atlikdavo po 3,9 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes.
Kaip ir L. Westermanno atveju, Kauno „Žalgiris“ pasirinko rizikingą variantą – pasirašyti sutartį su daug potencialo turinčiu, tačiau su traumomis neprasilenkiančiu, krepšininku. Prancūzo pasirinkimas pasiteisino ir šis tapo tikru komandos „generolu“. Jei serbui Kaune pavyks išvengti rimtesnių traumų, bus galima pridėti dar vieną didelį pliusą „Žalgirio“ fizinio parengimo treneriams bei medikams.
L. Westermannas ir V. Micičius – labai panašų žaidimo braižą propaguojantys krepšininkai. Savo pozicijoje yra aukštesni (197 cm L. Westermannas, 195 cm V. Micičius) nei įprasti įžaidėjai. Pass-first stiliumi žaidžiantys krepšininkai regzdami ataką, pirmiausia žvalgosi į komandos draugus nei ieško galimybių patiems pelnyti taškus. Nors serbas nėra toks geras rezultatyvių perdavimų meistras, koks buvo prancūzas, tačiau turi kur kas pavojingesnį puolimo arsenalą. Palyginus abiejų krepšininkų praėjusio sezono statistiką, tiek tritaškius, tiek dvitaškius V. Micičius realizavo geriau (56,2 proc. dvit. 38,9 proc. trit. prieš 51,4 ir 34 proc.), todėl krepšininkas turėtų tapti papildoma jėga atakuojant krepšį.
Skirtingai nei buvęs „Žalgirio“ įžaidėjas, V. Micičius mėgsta paspartinti žaidimo ritmą. Kontratakos, greitas perėjimas iš gynybos į puolimą, staigūs perdavimai baudos aikštelėje esantiems žaidėjams bei prasiveržimai prie savęs pritraukiant kelis varžovus ir atmetant kamuolį laisviems komandos draugams. Tokiu žaidimu serbas pasižymėjo visą savo karjerą, todėl „Žalgirio“ trenerių štabas tikisi ne ką prastesnio jo pasirodymo atstovaujant ir laikinosios sostinės ekipai.
Jeigu L. Westermanno išvykimui į turtingesnį klubą „Žalgirio“ vadyba buvo pasiruošusi, tai Luko Lekavičiaus netikėtas persikėlimas į Graikiją Pauliui Motiejūnui buvo kaip lietus iš giedros dangaus. „Žalgiris“ reagavo žaibiškai ir praėjus vos trims dienoms paskelbė apie komandą papildantį Dee Bostą.
Kaip sakė pats Š. Jasikevičius, Luko praradimas buvo skaudus ne tik dėlto, kad komanda prarado vieną iš pagrindinių žaidėjų, tačiau ir dėlto, kad tai buvo jaunas, vietinis krepšininkas. Jį pakeičiantis D. Bostas taip pat yra panašaus stiliaus žaidėjas. Amerikietis mėgsta daug judėti su kamuoliu, yra labai greitas ir staigus, tačiau kaip ir Lukas – labai nepastovus. Vienose rungtynėse jo „siautėjimas“ gali atnešti pergalę, tačiau kitose komandai gali labai brangiai kainuoti.
D. Bostas (189 cm) yra beveik dešimčia centimetrų aukštesnis už L. Lekavičių ir, skirtingai nei lietuvis, didžiąją dalį savo taškų dalį pelno greitajame puolime arba poziciniame žaidime prasiveržiant link krepšio. D. Bostas pasižymi kibia gynyba, todėl agresyviai besigindamas dažnai išprovokuoja varžovų klaidas bei perima kamuolius (vid. 1,5 per karjerą). Amerikietis nėra geras metikas ir tai iliustruoja vos 37 proc. pataikymas iš žaidimo praėjusiame sezone.
Naujajam Lietuvos čempionų legionieriui su „Žalgiriu“ teko susidurti 2015-2016 m. Eurolygos sezone, atstovaujant „Zeliona Gura“ komandai iš Lenkijos. Dvejose rungtynėse prieš kauniečius D. Bostas vidutiniškai pelnė 6 taškus ir atliko 3,5 rezultatyvaus perdavimo bei savo žaidimu nei Lenkijos krepšinio aistruolių, nei priešininkų, greičiausiai, nesužavėjo. Tačiau vasarą su Bulgarijos nacionaline rinktine praleidęs bei jos lyderiu tapęs amerikietis sako, kad į Kauną atvyko siekti ne asmeninės statistikos, o visą savo energiją sutelkti į komandos rezultatus. Jei Š. Jasikevičiui ir visam trenerių štabui pavyks suvaldyti „siautulingąjį“ amerikietį, galima drąsiai tikėtis puikios pamainos išvykusiam Lukui.
2-oje ir 3-oje pozicijose – maža, bet svarbi rokiruotė
Komandai pavyko išsaugoti Keviną Pangosą, kuris, kaip ir praėjusiais taip ir šiais metais, pozicijomis, greičiausiai, dalinsis su komandos įžaidėjais. Kanadietis jau apšilo kojas savo debiutiniame Eurolygos sezone, todėl šiemet iš jo bus tikimasi daug stabilesnio žaidimo.
Artūras Milaknis šį sezoną galės šiek tiek labiau atsipūsti. Praėjusį sezoną Kauno komanda turėjo tik vieną tikrą lengvąjį krašto puolėja – Edgarą Ulanovą, todėl Artūrui dažnai tekdavo rungtyniauti sau nepatogioje 3-ojo numerio pozicijoje. Šią vasarą vienas iš pagrindinių „Žalgirio“ uždavinių buvo surasti lygiavertę pamainą Edgarui, todėl komandos naujoku tapo amerikietis Roisas O'Nealas. Tačiau legionierius ilgai „Žalgiryje“ neužsibuvo ir pasinaudojęs sutartyje numatyta sąlyga nutraukė kontraktą bei pasirašė sutartį su NBA ekipa.
„Žalgiris“ ilgai derėjosi su įvairiais krepšininkais, kol galiausiai priėmė sprendimą – pasikviesti Prancūzijos rinktinės puolėją Axelį Toupane'ą. Praėjusį sezoną krepšininkas atstovavo NBA G lygoje (buvusi Plėtojimosi lyga) rungtyniaujančiai „Raptors 905“ komandai. Viso sezono metu Axelis demonstravo puikų žaidimą (16,1 taško, 4,1 atkovoto kamuolio ir 3,6 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes), todėl kelis kartus buvo susilaukęs NBA klubų pasiūlymų prisijungti. Visgi prancūzui stipriausioje pasaulio lygoje įsitvirtinti nepavyko.
A. Toupane'as jau turi Eurolygos patirties. 2013-2014 m. sezone krepšininkas rungtyniavo Strasbūro „SIG“ komandoje, tačiau, pasak skirtingų krepšinio ekspertų, to sezono prancūzas yra tik šešėlis dabartinio Axelio. Per pastaruosius sezonus krepšininkas gerokai patobulino visus savo žaidimo aspektus, todėl nenuostabu, kad šią vasarą, traumoms išretinus Prancūzijos rinktinės žvaigždyną, treneris Vincentas Collet pasikvietė būtent A. Toupane'ą.
V. Collet gyrė „Žalgirio“ naujoką sakydamas, kad jis akivaizdžiai sustiprina komandos gynybą bei į rungtynes įneša labai daug geros energijos. Dėl tvirto sudėjimo ir staigumo krepšininkas be didesnių problemų sugeba dengti nuo 1-os iki 4-os pozicijos žaidėjus. A. Toupane'as rungtynėse gali daryti praktiškai viską – nuo kamuolio įžaidinėjimo iki žaidimo baudos aikštelėje, todėl „Žalgirio“ trenerių štabui tai suteiks papildomų opcijų puolime.
Aukštaūgiai suteiks universalumo
Tarpsezoniu, komandą palikus Brockui Motumui ir Augusto Limai, atsivėrė nemaža skylė aukštaūgių grandyje. Abu krepšininkai nauja savo karjeros stotele pasirinko Stambulo miestą. Australas persikėlė į „Anadolu Efes“ komandą, o brazilas gins „Bešiktaš“ garbę.
„Žalgiris“ ir toliau vadovaudamasis savo filosofija – rinkti panašaus stiliaus krepšininkus – į komandą pasikvietė amerikietį Aaroną White'ą. B. Motumas praėjusį sezoną buvo vienas geriausiai tritaškius pataikančių aukštaūgių visoje Eurolygoje. Krepšininkas realizavo net 46,2 proc. mestų tolimų metimų. Tokį pataikymą demonstruojančių sunkiųjų krašto puolėjų Europoje galima suskaičiuoti ant rankos pirštų, todėl „Žalgiriui“ teko pasirašyti sutartį su aukštaūgiu, kuris galėtų realizuoti tritaškius metimus, tačiau tai nebūtų jo pagrindinis ginklas puolime.
Nors Aaronas nėra toks geras tolimų metimų specialistas, koks buvo Brockas, tačiau ilgos amerikiečio rankos jam padeda kovoje po krepšiu, blokuojant ir perimant kamuolius. Aukštaūgis atsikovojęs kamuolį puolime mėgsta pats vienas jį persivaryti per aikštę ir nesutikęs didesnio pasipriešinimo ataką užbaigti galingu dėjimu.
A. White'as yra kur kas atletiškesnis už B. Motumą, tačiau, kaip ir australui, dėl palyginus smulkaus kūno sudėjimo, jam gali kilti problemų ginantis prieš fiziškai stipresnius ir nugarą į krepšį žaidžiančius varžovus. Amerikiečiui greičiausiai prireiks Pauliaus Jankūno patarimų, kaip reikėtų „švariai“ apsiginti nepažeidžiant taisyklių.
Nemažiau įdomu bus stebėti ir pagrindinį Lietuvos čempionų centro puolėją Brandoną Daviesą. Fiziškai galingo sudėjimo atletas į „Žalgirį“ persikėlė iš „AS Monaco“ ekipos, kurioje kartu rungtyniavo su kitu komandos naujoku D. Bostu. Prancūzijos aukščiausioje lygoje Brandonas vidutiniškai pelnydavo po 10,1 taško, atkovodavo po 5,1 kamuolio bei atlikdavo po 1,7 rezultatyvaus perdavimo.
Pagal planą, B. Daviesas turėtų užimti A. Limos vietą startiniame penketuke. Skirtingai nei daugelis naujai komandą papildžiusių žaidėjų, Brandonas yra visai kitokio braižo krepšininkas nei buvo jo pirmtakas. A. Limos puolimo arsenalas buvo labai ribotas, tačiau krepšininkas tai kompensuodavo pagirtina kova dėl atšokusių kamuolių ir galingais blokais. Tuo metu amerikiečio negalima pavadinti gynybos specialistu ar puikiu kovotoju po krepšiu, tačiau puolime jis tikrai turi ką pasiūlyti.
Žaisdamas nugara į krepšį B. Daviesas pasižymi klaidinančių judesių gausa, po kurių susikuria patogias progas metimui puskabliu. Amerikietis yra ne tik labai pavojingas arčiau krepšio, tačiau kartu puikiai realizuoja metimus iš vidutinio nuotolio, o kartais ir nuo tritaškio linijos. B. Daviesas turi ir dar vieną aukštaūgiams nebūdingą savybę – krepšininkas neblogai valdo kamuolį bei skirsto perdavimus komandos draugams. Pajutęs dvigubą gynybą ar nepatogią situaciją pelnyti taškus, amerikietis ieško atsilaisvinusių savo komandos žaidėjų.
Pasak krepšinio ekspertų, B. Daviesas turi nemažų problemų prisitaikydamas prie komandinės gynybos. Aukštaūgis dažnai nesiorientuoja, pameta savo dengiamą žmogų ir taip priešininkams suteikia šansų pelnyti lengvus taškus. Išmokęs komandinės gynybos paslapčių, aukštaūgis taptų labai solidžiu pastiprinimu Europoje.
„Žalgiris“ komplektacijos darbus baigė smagiu netikėtumu – pasirašyta sutartis su ankščiau komandoje žaidusiu Martynu Sajumi. Šią vasarą Lietuvos krepšinio rinktinės stovykloje plušėjęs centras vėliau su studentų rinktine tapo pasaulio universiados čempionu.
M. Sajus praėjusį sezoną rungtyniavo Gdansko „Polpharma Starogard“ komandoje. Lenkijos čempionate, lietuvis pelnydavo po 9,9 taško, atkovodavo po 6,4 kamuolio ir blokuodavo 1,1 metimo.
Eurolygoje iš Martyno nereikėtų tikėtis labai didelio indėlio, tačiau Lietuvos čempionate galingo stoto kelmiškis tikrai turėtų pademonstruoti savo potencialą. M. Sajus yra puikus derinio du prieš du partneris, tvirtos jo užtvaros suteikia daugiau galimybių komandos draugams, o ir gynyboje pastumti aukštaūgį nėra taip paprasta.
Š. Jasikevičiui ir kitiems treneriams prireiks laiko, kol iš naujokų suburta komanda pradės rodyti rezultatus, tačiau 2017-2018 m. sezone galime tikėtis pamatyti visai kitokį „Žalgirį“. Dažnesnės kontratakos, greiti perėjimai iš gynybos į puolimą bei platesnis puolimo arsenalas. Jei komandai pavyks išvengti traumų, o naujieji pirkiniai pateisins į juos dedamas viltis, labai realu pakartoti praėjusio sezono rezultatus. O galbūt juos ir pagerinti.
Komandos sudėtis
Įžaidėjai: V. Micič, D. Bost, P. Valinskas.
Atakuojantys gynėjai: A. Milaknis, K. Pangos, M. Varnas.
Lengvieji krašto puolėjai: E. Ulanovas, A. Toupane.
Sunkieji krašto puolėjai: P. Jankūnas, A. White, G. Masiulis.
Centrai: B. Davies, A. Kavaliauskas, M. Sajus.