Kaip prisimena A. Doyle‘as, itin galingas J. Valančiūno žaidimas praėjusiųjų metų NBA atkrintamosiose varžybose leido viltis, jog 2016-2017 m. NBA pirmenybės aukštaūgiui taps lūžio sezonu. Deja, reguliariajam sezonui įsibėgėjus niekas nesikeičia – aikštėje sirgaliai, treneriai ir specialistai vėl regi tokį patį JV, kokį įprato regėti nuo pat jo debiuto NBA lygoje.
Sėkmingas rungtynes keičia visiškai blankūs pasirodymai, ant atsarginių suolo ir vėl sėdima dažniau, nei tai priderėtų daryti pagrindiniam į NBA Rytų konferencijos finalą iškopusios komandos vidurio puolėjui.
Šį sezoną per 22 rungtynes J. Valančiūnas vidutiniškai pelno po 12,1 taško r atkovoja po 9,6 atšokusio kamuolio. Koks nestabilus yra lietuvis, galima spręsti ir iš pastarųjų penkerių rungtynių, kuriose jis atitinkamai pelnė 2, 4, 20, 6 ir 11 taškų.
Dar prieš pastarąjį sezoną komandos treneris Dwane‘as Casey, o ir komandos pagrindiniai žaidėjai DeMaras DeRozanas ir Kyle‘as Lowry teigė, kad J. Valančiūną sieks vis labiau įtraukti į komandos puolimą. Tačiau niekas nepasikeitė.
„Jau vasarą Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse J. Valančiūnas atrodė labai blankiai, todėl kilo klausimų – ar J. Valančiūnas vis dar nėra atsigavęs po čiurnos traumos, ar Lietuvos rinktinės treneriai jį tiesiog išnaudojo netinkamai“, – rašo A. Doyle‘as. – Deja, sugrįžus į NBA vaizdas pernelyg nėra pakitęs. J. Valančiūnas ir toliau neretai atrodo pasimetęs abiejose aikštės pusėse, dažnai sėdi ant suolo lemiamais epizodais, o „Raptors“ gerai atrodo ir tuomet, kai rungtyniauja greitesniu ir žemesniu penketuku, be tikro vidurio puolėjo aikštėje“.
Autorius konstatuoja, kad D. Casey savo sistemose labiau remiasi kitais žaidėjais – individualiai pajėgiu D. DeRozanu ir K. Lowry, su kuriuo ateinančią vasarą taip pat turėtų būti pasirašytas ilgalaikis kontraktas. D. Casey komandoje taip pat turėtų likti ir toliau – nepanašu, kad klubas nutrauktų sutartį su šiuo Toronte jau savu tapusiu žmogumi.
„Aš manau, kad J. Valančiūnas gali tapti NBA žvaigžde, duomenis jis tam turi. Visgi aukštaūgiui reikia sudaryti progą būti komandos puolimo dalimi. Jis tikrai nėra pagrindinė „Raptors“ gynybos priežastis – jis tiesiog nėra tinkamas būti dabartinės komandos sistemos dalimi“, – pažymi autorius.
Pasak A. Doyle‘o, viena geriausių išeičių Toronto klubui būtų iškeisti J. Valančiūną, o tai atrodo ganėtinai realu.
„J. Valančiūnas nesijaučia patogiai šioje komandoje, todėl vietos pakeitimas būtų tinkama išeitis tiek jam pačiam, tiek „Raptors“, – prognozavo jis.
Visgi A. Doyle‘as mano, kad galimybė J. Valančiūną iškeisti į Sakramento „Kings“ vidurio puolėją DeMarcusą Cousinsą (apie tai kalbama jau kurį laiką) neatrodo reali, kadangi Sakramentas vargiai atsisveikins su savo žvaigžde, o ir jos kaina „Raptors“ gali būti per didelė.
„Sunku prognozuoti, kur galėtų pakrypti J. Valančiūno karjera – komandos generalinis vadybininkas Masai Ujiri dėl to dar turi gerokai pasukti galvą“, – konstatuoja A. Doyle‘as.