Eurohoops.net paviešino paskaičiavimus, kuriais remiantis, 18 Eurolygos klubų šiame sezone nesurinks vidutiniškai 30 proc. planuotų pajamų.
Skaudžiausiai pandemija kirto Tel Avivo „Maccabi“ komandai. Daugkartiniai Izraelio čempionai tarp visų lygos ekipų uždirba daugiausiai iš bilietų pardavimo. Manoma, kad metinės pajamos iš šio šaltinio siekia 10 mln. eurų.
Be to, televizijos transliacijų teisės Izraelyje parduotos bene brangiausiai, o „Maccabi“ tenka liūto dalis pajamų iš šio sandorio.
Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, Tel Avivo klubas šalies Iždo departamentui pateiktame prašyme nurodė, jog dėl koronaviruso patirs 80 mln. šekelių (21 mln. eurų) nuostolių. Ir jie tik augs, jei sirgaliai nebus įleidžiami į arenas kitame sezone.
Eurohoops.net daro išvadą, jog rimtų rūpesčių turi ir kiti klubai, priklausomi nuo prekybos bilietais: Kauno „Žalgiris“, Vitorijos „Baskonia“, Atėnų „Panathinaikos“, Berlyno ALBA.
Lazda antru galu turėjo smogti ir tiems klubams, kurie stropiai laikosi Eurolygos finansinės drausmės taisyklių ir biudžetus formuoja padedami daugelio skirtingų rėmėjų, nelįsdami į kritiniu atveju mesti pagalbos ratą galinčių savininkų kišenes.
Mat pastarieji ir šiaip yra įpratę prie nuostolių – tokio modelio klubai nėra rentabilūs. Pavyzdžiui, komercines paslaugas teikiančios kompanijos „Anadolu Group“ valdomas Stambulo „Anadolu Efes“ klubas kol kas nerodo jokių intencijų karpyti algas žaidėjams, Ispanijos milijardieriaus Juano Roigo Alfonso valdoma „Valencia“ jas sumažino tik 4 proc.
Tuo metu Madrido „Real“ sprendimus nulems futbolo aktualijos. Karališkojo klubo krepšinio sekcija paskelbė nurėšianti nuo 10 iki 20 proc. atlyginimų, o galutinis skaičius priklausys nuo to, ar pratęstos bus Ispanijos futbolo pirmenybės, kuriose „Real“ surenkamos pajamos maitina ir krepšinį.
Pirėjo „Olympiakos“ generalinis direktorius Nikas Lepeniotis skaičiuoja, jog klubas neteks maždaug pusės sezono pajamų, Maskvos CSKA prezidentas Andrejus Vatutinas laukia 30 proc. praradimų.
Labai panašu, jog susiklosčius tokiai situacijai Eurolygai neliks kitokios išeities kaip tik švelninti finansinės drausmės taisykles, o žaidėjams – susitaikyti su kuklesniais pasiūlymais.
Primename, kad Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas balandžio pabaigoje galimas klubo netektis matavo maždaug trečdaliu sezono biudžeto, kuris turėjo siekti 11,7 mln. eurų.