Penktose serijos iki trijų pergalių rungtynėse antradienį „Barcelona“ savo aikštėje įpusėjus dvikovai atsiliko nuo Miuncheno „Bayern“ 31:37, tačiau tuomet iniciatyvos ėmėsi Nicolas Laprovittola, pelnęs 13 taškų iš savo rekordinių 26 per trečiąjį kėlinį.
Rungtynių vadžias į savo rankas perėmę katalonai nepaleido jų iki pat pabaigos ir šventė pergalę 81:72. Laimėję seriją 3-2 Š. Jasikevičiaus auklėtiniai antrus metus iš eilės prasibrovė į finalo ketverto varžybas (gegužės 19-21 dienomis), kur pirmiausiai susigrums su gerai pažįstamu varžovu – Madrido „Real“.
Š. Jasikevičius atskleidė, kad paskutinės 48 valandos iki rungtynių buvo itin neramios – atrodė, kad viskas yra prieš „Barcą“. Šaro vyrai ne tik turėjo dorotis su traumomis, bet ir su virusu, dėl kurio pateko į ligoninę.
„Sveikinu visus fanus. Tikiuosi, kad jie mėgavosi šiandien. Noriu pasveikinti ir Andre Trinchieri. Jis yra vienas mano mėgstamiausių trenerių. Džiaugiuosi, kad turime gerus santykius. Žinoma, kad jis žino daugiau apie vyną nei aš. Gali būti, kad ir apie krepšinį jis žino daugiau nei aš. Esu laimingas, kad turėjome tokią dvikovą. Tai mane daro geresniu treneriu ir esu labai laimingas, kad įveikėme šį etapą“, – kalbėjo spaudos konferencijoje Šaras.
Tomo Ramansko „Delfi TV“ laidos „Šaro Barsa“ arenos užkulisiuose kalbintas Š. Jasikevičius atskleidė daugiau detalių, kurios kėlė didelį nerimą prieš lemiamas ketvirtfinalio serijos rungtynes.
„Žaidėjams buvo svarbu sužaisti geras rungtynes su „Burgos“ ir tikrai neakcentavome ketvirtųjų rungtynių Miunchene, kur tikrai pasirodėme kraupiai. Stengėmės akcentuoti detales. Per paskutines 48 valandas turėjome du žaidėjus ligoninėje, kurie praleido ten 12 valandų dėl virusu, o Dante Exumas įsiplėšė raumenį ir turės veikiausiai praleisti 2-3 savaites. Kai šįryt atsikėlęs gavau žinutę, kad Kyle'as Kuričius ligoninėje ir vemia, o tas pats buvo su Brandonu Daviesu vakar (antradienį), tai situacija tikrai neatrodė labai gera“, – pasakojo Š. Jasikevičius.
– Ką pasakėte žaidėjams per didžiąją pertrauką, po kurios žaidimas aikštėje pasikeitė?
– Nieko nepasakiau. Mano idėja buvo kažkiek pratempti iki pertraukos. Galvojau, kad rezultatas bus geresnis, bet galvojau antrą rungtynių dalį žaisti su tais, kuriems gerai sekėsi. Pasirinkome 5 žaidėjus ir su jais tempėme viską. Atrodo tik, kad „Barca“ turi lengvai įeiti ir viskas paprasta, bet realybė kitokia.
– Pavyko šįkart prisikviesti katalonus į „Palau“ areną?
– „Palau“ per svarbiausias rungtynes, atkrintamąsias varžybas ir finalus – viena iš sunkiausių varžovams arenų. Čia labai gera akustika ir didelis garsas. Kartais jie (katalonai) nėra graikai ir serbai, bet per svarbius mačus „Palau“ yra „Palau“. Esu tai patyręs ir kaip treneris, ir kaip žaidėjas. Didžiulis faktorius.
– Atrodo, kad „Barcelona“ tik prispausta būtinybės sužaidžia taip, kaip reikia, nors galėtų visus reikalus sutvarkyti ir anksčiau?
– Prieš du mėnesius sakiau, kad nereikia galvoti, jog mes esame „kileriai“. Mes nesame „kileriai“. Komanda visada stengiasi ramiai praeiti viską, faini bičai, turi daug talento, labai gera komanda. Čia netgi ne nuomonė. Pažiūrėkite, kaip užbaiginėjame rungtynes ACB lygoje ar Eurolygoje. Žinau, kad su tais žaidėjais reikia kentėti iki galo. Myliu tuos žaidėjus, jie yra labai geri bičai, bet... Įsivaizduokite, jei ateiname su visomis šiomis problemomis ir pralaimime paskutines rungtynes. Tie žaidėjai ligoninėje, Dante su įplyšusiu raumeniu... Tuomet jau gailėtaisi, kad anksčiau visko neužbaigei dėl to, kad truputį mažiau kovojai, truputį atsipalaidavai. Ši komanda turi tokius dalykus ir pasakiau Katalonijos žurnalistams, kad aš niekam apie tai nemeluosiu.
– Kas būtų, jei „Barca“ tas paskutines rungtynes pralaimėtų?
– Manęs to paties paklausė Sankt Peterburge pernai po ketvirtųjų serijos rungtynių su „Zenit“ (tuomet serija tapo 2-2). Koks skirtumas? Dirbčiau savo darbą, kaip ir dirbau anksčiau. Tik tiek.
– Kas į šią seriją įnešė tiek daug intrigos?
– Varžovai yra labai fiziški, kantrūs, žaidžia visąlaik taip pat. Arba juos nugalėsi, arba jie savęs nenugalės. Dvejos rungtynės, kurias jie laimėjo – kalbėsiu su visa pagarba – ten buvo absoliutus mūsų vadžių paleidimas. Antrose rungtynėse buvo Deshaune'o Thomaso ir Andrea Obsto festivaliai, kur negali taip būti. Niekas K. Kuričiui ir Nikola Mirotičiui tokių festivalių neleidžia daryti. Ketvirtos rungtynės? Ką jau ten kalbėti iš viso. Negražu, kaip „Barcos“ lygiui.
– N. Laprovittola sužaidė fantastiškas rungtynes. Kam reikia dėkoti? Likimui, „Real“, kad nurašė šį žaidėją?
– Man jis visuomet labai patiko dar nuo „Ryto“ laikų. Aš jo norėjau ir „Žalgiryje“, bet jis ėjo jau į tą geresnį lygį. Kai pasirašėme, žinojau, kokio lygio tai žaidėjas. Žinojau, kiek reikės kentėti, sakiau, jam reikia kartais paleisti tas vadeles. Man svarbiausia, kaip jis dirba per treniruotes, kaip atsiduoda, kaip klauso, o aikštėje jam leisti ir atleisti už tokį žaidimą „į viršų ir į apačią“. Man nuo to tik maloniau dirbti su tokiu žmogumi.
– Ko toks žaidėjas kaip Rokas Jokubaitis išmoko iš atkrintamųjų serijos rungtynių?
– Fiziškas varžovas, labai gerai paruoštas, žino, kur rizikuoti, labai daug rizikavo su Roku. Rokas yra po traumos. Išvis kai atėjome su 17 rungtynių per 35 dienas prieš pat atkrintamąsias varžybas, buvome labai „nusėdę“. To mes paprasčiausias negalėjome sukontroliuoti. Taip yra. Paskui laimėjome reguliarųjį sezoną ir prasidėjo 2,5 savaitės apie nieką. Žaidėme, atsipalaidavome ir tuomet ateina laikas užsikurti iš naujo. Negali to padaryti, nes neturi magiškojo mygtuko. Rokas praėjo per traumą, praleido kažkiek laiko. „Bayern“ tikrai neduos Rokui eiti į jo stipriąsias puses. Rokui tai labai stipri patirtis, ką jis šį sezoną turi.
– Kažkas paminėjo, kad tapote pirmuoju žaidėju-treneriu, kuris pateko į Eurolygos finalo ketvertą po tris kartus.
– Reikės švęsti šiandien.
– Galite palyginti kaip tai yra treneriui ir žaidėjui?
– Treneriu būti daug kaifo nėra. Tiek atsakomybės. Žaidėjui fainai, išeini... Norėčiau sužaisti tokias rungtynes, kaip N. Laprovittola, viskas tavo rankose, visi fanai už tave. Kai N. Laprovittola, N. Mirotičius tiek taškų pelno, taip sekasi, fanai palaiko, tai yra kažkoks kosmosas, adrenalinas. Neapsakomas jausmas, aš jiems labai pavydžiu.
– Pernai Eurolygoje vieno laiptelio pritrūko, likote antri. Ar per per tuos metus komanda tiek priaugo, kad nusipelnytų ir savo žaidimo lygiu galėtų pasiekti aukščiausiąją pakopą?
– Dabar mes patekome į finalo ketvertą. Kitos trys komandos taip pat. Viskas prasideda nuo nulio. Vienos rungtynės. Nusipelnei, nenusipelnei. Mes esame ten. Reikia persigrupuoti, pailsėti psichologiškai ir mėginti ateiti žymiai geresnės formos nei šioje atkrintamųjų varžybų serijoje.
Miuncheno „Bayern“ stratego Andrea Trinchieri komentaras po rungtynių:
„Turiu dvi mintis. Pirmoji – noriu pasveikinti Šarą ir „Barcą“. Jie susikaupė ir sužaidė puikią antrą rungtynių dalį. Jie nusipelnė laimėti šias rungtynes, nes buvo geresni. Antroji mintis – mano žaidėjams. Mano nuomone, jie šioje serijoje žaidė nuostabiai. Labai jais didžiuojuosi.
Galime valandų valandas kalbėti apie tą ar kitą klaidą, tačiau šįvakar mes sužaidėme tris neįtikėtinus kėlinius virš savo galimybių ribų taip, kaip galėjome geriausiai. Trečias kėlinys mums kainavo labai brangiai. Stengėmės atakuoti nuo tritaškio linijos, tačiau net arti prie jos negalėjome prieiti. Kitas lemiamas faktorius buvo N. Laprovittola ir jo šou. Tai tiek. Nesijaučiu nusivylęs. Niekuomet labiau nesididžiavau savo žaidėjais ir komanda nei dabar. „Barca“ buvo čempioniška komanda ir laimėjo rungtynes.“