„Tėvai turi svarbiausią įtaką krepšininko ugdymui, vystymui ir tobulėjimui nuo pat atvedimo į mokyklą iki jos baigimo“, – sako Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) jaunimo rinktinių vyriausiasis treneris Rolandas Radvila. – Kai pats rinkau vaikus Arvydo Sabonio krepšinio centrui, vienoje mokykloje pamačiau užrašą, kuris man įstrigo visam gyvenimui. Virš durų buvo parašyta, kad du labai geri tėvai yra geriau nei 100 gerų mokytojų.“
Tačiau buvęs įvairių amžių Lietuvos ir Rusijos rinktinių treneris pabrėžia, kad tėvai turi leisti vaikui kautis dėl vietos komandoje ir aikštėje.
„Tėvai turi nusiteikti, kad vaikas žaisdamas gauna patirties“, – kalbėjo R. Radvila. – Tikrai bus momentų, kai vaikas žaisdamas nugrius ir užsigaus, tačiau tai nereiškia, kad tėtis turi bėgti per salę jo gelbėti, trukdyti rungtynes ir kaltinti kitus vaikus užgavus mano sūnų. Vaikas visa tai turi pats pereiti. Nei vienas gero lygio žaidėjas neužaugo neužsigavęs ir neturėjęs jokios traumos.“
R. Radvila sako, kad tėvai norėdami padėti vaikui, kartais jam tik apsunkina situaciją.
„Tėvai stengiasi savo vaikui sumažinti natūralią atranką. Žinau iš savo patirties, kaip vaikas per metus pakeičia 5 krepšinio mokyklas. Eina į vieną, tačiau ten per sunku, tada eina į kitą ir ten vėl per sunku. Vaiką taip tampo, kad jam atima tobulėjimo varikliuką“, – vardina treneris. – Vaikas privalo pats sau išsikovoti vietą krepšinio aikštelėje. Jis turi nugriūti, užsigauti ir kovoti. Turi net pasėdėti ant suoliuko, kad per treniruotes daugiau dirbtų ir įrodytų, kad gali būti aikštėje. Pagrindinių priežasčių mums reikia ieškoti savyje.“
LKF rinktinių vyriausiam treneriui pritaria ir MKL direktorius Martynas Račkauskas.
„Visiems siūlyčiau pažvelgti į save. Yra tėvų, kurie puikiai palaiko savo vaikų komandas. Jie turi vėliavas, yra pasiruošę ir su meile palaiko ir kuria šventę. Yra tėvų, kurie perlenkia lazdą. Jie apeliuoja į teisėjų sprendimus, stovi šalia aikštės, vaikšto aplink ją. Visi turi daryti tai, ką išmano ir privalo“, – sakė MKL vadovas. – Tėvai turi palaikyti savo komandą, gebėti pasidžiaugti pergale ar padėti nuraminti po nesėkmingo mačo. Jie neturėtų prisiimti ekspertų vaidmens ir sakyti, kaip treneris turi dirbti, teisėjas teisėjauti ar lyga organizuoti. Visi išmano savo sritis, todėl kai kuriems tėvams kartais reiktų elgtis, tiesiog, truputį santūriau.
Esu matęs ne vieną situaciją, kai tėvai atsisėda arti aikštelės ir taip įsitraukia į rungtynes, kad nuolatos patarinėja savo vaikams iš žiūrovų tribūnų – kada mesti, kada bėgti ir t.t. Tuomet susidaro situacija, kai vaikui jau neaišku ko klausyti ar trenerio, ar tėvo, nes nebūtinai gaunami patarimai iš abiejų pusių sutampa, o dar pridėjus natūralią rungtynių įtampą, vaikui sukuriama gana sudėtinga psichologinė atmosfera.“
„Svarbu, kad tėveliai nedarytų trenerio darbo“, – tikina R. Radvila. – Nereikia iš balkono mokinti kur bėgti, kaip varyti ir kada perduoti kamuolį. Tai turi daryti treneriai, kurie tai geriausiai išmano. Juk ne tėvai sudaro visą treniruočių planą. Tėvai turi paskatinti ir motyvuoti vaikus.“
R. Radvila teigia, kad didelė problema yra tėvų mąstymas, kad teisėjai visada nori pakenkti jų vaikų komandoms.
„Vaikai savaip išgyvena dėl rungtynių, o tėvai kitaip. Suprantu jų emocijas, bet tėvai puikiai išmano ne tik kaip treniruoti vaikus, tačiau ir kaip reikia teisėjauti“, – šypsosi LKF atstovas. – Kad ir kaip emocijos liejasi, tačiau nereikia kaltinti teisėjų. Jie yra objektyvūs, nors klaidelių ir pasitaiko. Paprastas pavyzdys: vaikas neįmeta 10 baudų, padaro 8 klaidas ar prameta iš po krepšio, o teisėjui užtenka padaryti vieną klaidą ir viskas, tėvai sako, kad jis nulėmė rungtynių likimą. Būna, kad tėvai teisėjus puola įžeidinėti. Juk taip mokome ir vaikus, kad kai esame nepatenkinti teisėjų sprendimu, reikia sakyti kažką negražaus. Turėjome nutikimą Druskininkuose, kai tėvai į teisėją metė monetas.“
„MKL rungtynės yra savotiškas kontrolinis, kuris parodo, kas nuveikta treniruočių metu“, – sakė MKL direktorius M. Račkauskas. – Ir čia teisėjo vaidmuo apsiriboja priežiūra, kad viskas vyktų pagal taisykles. Nesigilinant į detales, vis tik galima konstatuoti, kad Lietuvos moksleivių krepšinyje teisėjavimas yra pakankamo arba gero lygio, todėl dažnos apeliacijos į teisėjus yra visiškai nepagrįstos. Noriu atkreipti dėmesį, kad sudėjus visų šiemet čempionatus laimėjusių trenerių technines pražangas matome, kad iš 12 čempionų techninę pražangą per sezoną buvo baustas tik vienas treneris.
Tai rodo, kad rungtynių metu koncentruotis reiktų ne į ginčus su teisėjais, o į savo komandos žaidimą. Mes vedame visų techninių pražangų statistiką, kas gavo, kada gavo, kas paskyrė ir laikausi tos nuomonės, kad, jeigu technines pražangas iš skirtingų teisėjų gauna tas pats treneris, tai yra trenerio problema. Jeigu tas pats teisėjas skiria daug pažangų tam pačiam treneriui, tai problema jau yra su teisėju.“
„Dažni ginčai su teisėjais turi visą eilę neigiamų aspektų“, – tikina M. Račkauskas. – Visų pirma, tai labai blaško trenerį, ginčų kultūra persiduoda ir auklėtiniams, kurie per ginčus praranda koncentraciją, o tuo pačiu ugdo savybę dėl savo nesėkmių kaltinti kitus. Kas ypač yra smerktina – tai necenzūriniai žodžiai teisėjų atžvilgiu arba teisėjų įžeidinėjimas pasibaigus rungtynėms. Žinoma, tai pavieniai atvejai, tačiau visos bendruomenės noriu paprašyti susilaikyti nuo tokių veiksmų. Toks elgesys žalingas visomis prasmėmis, nes atbaido jaunus teisėjus nuo šios veiklos, kuria negerą psichologinę atmosferą ir šiaip yra nepadorus.“
Problema išlieka ir krepšinio agentai, kurie stengiasi kuo anksčiau suvilioti jaunuosius talentus. LKF jaunimo rinktinių vyriausiasis treneris sako, kad čia tėvams reikėtų atkreipti didelį dėmesį.
„Agentų darbas yra profesionalių krepšininkų ir klubų pasiūlymai, sutartys, finansinių sąlygų suderinimas. Bet juk 15-16 metų vaikai nėra profesionalai, jie negali lygiai konkuruoti su daug vyresniais žaidėjais. Amerikoje agentas kol žaidėjui nėra 18 metų net negali su juo kalbėtis“, – pasakojo R. Radvila. – Man keista, kaip užtenka tėveliams kažką geriau pažadėti ir jie su viskuo sutinka. Tačiau juk vaikui 15 metų, tai tegul jis baigia mokyklą, toliau sportuoja, pats pagalvoja apie savo kelią. Jūs visą laiką suspėsite savo gyvenimą susieti su agentu. Puikus pavyzdys geriausias pasaulio krepšininkas Michaelas Jordanas, kuris sportuoti pradėjo 15 metų, o mes jau norime iš 15-mečio vaiko gauti finansinę naudą.“