„Žalgirio“ pergalė buvo neeilinė ir ekipos vyriausiajam treneriui Šarūnui Jasikevičiui – legendinis krepšinio aikštelės maestro iškovojo pirmą pergalę Eurolygoje stovint prie žalgiriečių vairo.
Ir nors penktadienį Kaunas šventė, giliai širdyse Laikinoji Lietuvos sostinė liūdėjo – tai buvo paskutinės ilgamečio žalgiriečio Manto Kalniečio rungtynės vilkint „Žalgirio“ marškinėlius. Savęs šalies čempionų gretose neatradęs įžaidėjas persikėlė į Milano „Emporio Armani“ ekipą.
„Manto pagrindinė gyvenimo komanda – „Žalgiris“, – sakė Krepšinis.lt kalbintas treneris Rimantas Grigas. – Kai buvo vaikas, jis kitų svajonių neturėdavo – visada norėjo žaisti Kauno komandoje. Skaudu, kad Mantas ją palieka. Atrodo – grįžo, viskas gerai, bet kuo toliau, tuo labiau nesiklijavo žaidimas. Dabar buvo laikas išeiti, ieškoti komandos, kur geriau pritaptų.“
Nepaisant atsisveikinimo su M. Kalniečiu, „Žalgiris“ Pirėjo krepšininkams užkūrė tikrą pirtį. Įspūdingą energiją demonstravę Š. Jasikevičiaus auklėtiniai atidavė visas jėgas gynyboje, o tai padėjo „Žalgiriui“ laisviau jaustis puolime bei sutriuškinti varžovus.
„Manau, kad „Žalgirio“ demonstruota energija yra susijusi su trenerių štabo pasikeitimu, – kalbėjo R. Grigas. – Š. Jasikevičius rado tą raktą, užvedantį visą komandą – aikštelėje matosi daugiau darbo, atsidavimo, supratimo.“
– „Olympiakos“ komandai krepšys vakar buvo tiesiog užrištas. Ar šioje situacijoje labiau taktinės „Žalgirio“ gudrybės suveikė, ar Graikijos komandai tiesiog buvo dar vienos prastos rungtynės kaip ir su Bambergo „Brose Baskets“ ekipa praėjusią savaitę? – Krepšinis.lt paklausė R. Grigo.
– Tikriausiai, kad abu dalykai susidėjo. Jeigu leisi „Olympiakos“ komandai mesti, tai jie ir mes. Šiaip graikai pataiko visai geru procentu, tačiau vakar tikrai daug prametė. Kelis kartus „Žalgiris“ leido mesti visiškai laisviems, tada ir įmetė varžovai. Žinoma, daug naudos davė kai kurie sprendimai prieš tam tikrus priešininkų žaidėjus – prieš vienus gintasi vienaip, prieš kitus – kitaip. Matosi, kad „Žalgirio“ trenerių štabas buvo labai gerai išanalizavęs varžovų žaidimą. Apskritai, galbūt Š. Jasikevičius pats puikiai žino „Olympiakos“ žaidimą, nes būdamas žaidėjas varžydavosi prieš Pirėjo komandą. Žalgiriečiai tiesiog buvo daug geriau pasiruošę rungtynėms nei „Olympiakos“. Pastarieji praleido tiek taškų, kiek paprastai išvykose ir praleidžia, tačiau įmetė daug mažiau, nei jiems būdinga. Bet geras „Žalgirio“ žaidimas jaučiasi jau antrose rungtynėse – pažiūrėkite, kaip kauniečiai kovojo Madride prieš „Real“. Buvo ir kitoks žaidimas, ir kitokia nuotaika. Prie to, žinoma, labiausiai prisideda Š. Jasikevičius ir Darius Maskoliūnas. Trenerių štabas yra trenerių štabas – ne viskas nuo vieno žaidėjo priklauso. Matyt ateityje išaugs geras šių trenerių tandemas.
– Kaip vertinate „Žalgirio“ atsisveikinimą su M. Kalniečiu?
– Manto pagrindinė gyvenimo komanda – „Žalgiris“. Kai buvo vaikas, jis kitų svajonių neturėdavo – visada norėjo žaisti Kauno komandoje. Skaudu, kad Mantas palieka komandą. Atrodo, grįžo, viskas gerai, bet kuo toliau, tuo labiau nesiklijavo žaidimas. Dabar buvo laikas išeiti, ieškoti komandos, kur geriau pritaptų. Kiek teko su juo dirbti, jis yra labiau toks dinamiškas žaidėjas – nei mėgsta, nei gali žaisti statišką žaidimą. Jam reikia bėgančios komandos, tada jis karaliauja.
– M. Kalniečiui palikus komandą daugiau žaidybinio laiko gaus Lukas Lekavičius. Kaip galvojate, ar ištemps Lukas vienas ir ar pasinaudos šiuo suteiktu šansu?
– Žinoma, Lukas stengsis naudotis suteikta galimybe, tačiau ar ištemps – nežinia. Lukas yra jaunas žaidėjas, o jaunystė juk pasižymi nepastovumu. Pavyzdžiui, vakar jis sužaidė gerai, bet buvo daug rungtynių, kai sužaisdavo gana prastai. Visgi kito įžaidėjo „Žalgiris“ dabar kaip ir neturi – Kasparas Vecvagaras tai traumuotas, tai nežaidžia, Olivier Hanlanas taip pat dar neturi pakankamai patirties. Tačiau jeigu žalgiriečiai nusprendė paleisti M. Kalnietį, reiškia jie turi aiškų tolimesnių veiksmų planą. Jie dirba labai profesionaliai ir visada žino, ką ir iš kur pasiimti, jei kas nors neplanuoto nutinka. Veikiausiai kauniečiai jau yra kažką nusižiūrėję, tik dabar Š. Jasikevičius turi išsirinkti.
– Martynas Sajus atsidūrė panašioje situacijoje, kaip ir L. Lekavičius prieš metus. Kol kas Martynas žaidžia neblogai, kaip galvojate, ar pavyks jam prasimušti taip, kaip Lukui?
– Martynui reikia daugiau užsivedimo, aikštelėje norėtųsi matyti dar daugiau jo energijos. Bet, žinoma, kai toks jaunas žaidėjas yra įmetamas į ugnį, tai dar M. Sajus dar visai gerai atrodo. Kai žiūri iš šalies, vis atrodo, kad nors ir jaunas žaidėjas, vis tiek turėtų greičiau ir atbėgti ir į puolimą, ir į gynybą. Aišku, čia gali veikti ir jaudulys, pasimetimas. Š. Jasikevičius jau antrose rungtynėse leidžia M. Sajų į startinį penketą – galbūt Madride žalgiriečių pradžia buvo nesėkminga, tačiau šiame mače „Žalgiris“ žaidė tikrai gerai, o tai reiškia, kad Martynas vaizdo aikštelėje negadino. Vakarykštėse rungtynėse pamatėme, kad „Žalgirio“ aukštaūgiai buvo daug geresni, nei „Olympiakos“ komandos.
– Tai buvo pirmoji Š. Jasikevičiaus pergalė Eurolygoje. Kaip manote, ko galima tikėtis iš Šaro ateityje?
– Jeigu „Žalgiris“ su Šaru ir toliau taip judės į priekį, tai gali virsti dideliu atradimu klubui. Duok dieve, kad taip ir būtų. Jau dabar matome stiprų supratimą ir ryšį tarp trenerio ir komandos – viskas veikia ir psichologiškai, ir fiziškai. Žaidėjai su Š. Jasikevičiumi dirba dar neilgai, tačiau jau matosi tarpusavio ryšys, matosi, kad krepšininkai tiki treneriu, o tai – labai geras ženklas.