B grupės kovas rengusių organizatorių vertinimą pradėti norėčiau iš žurnalistinės pusės. Darbo sąlygos Tel Avive buvo aukščiausio lygio – pradedant nuo specialiai žiniasklaidai skirtos palapinės iki vaišių, kuriomis jos atstovai tarp darbų galėjo pasilepinti. Tiesa, buvo ir menkų kliurkų.
Vietiniai buvo taip kruopščiai pasiruošę renginiui, kad viską vykdė pagal protokolą. Be jokių išlygų. Ir pirmųjų rungtynių dieną tai kai kuriems žurnalistams sukėlė nemažai streso. Po lietuvių ir gruzinų akistatos abi komandas lydintys spaudos atstovai link bendravimui skirtos erdvės nužygiavo ne tuo keliu, kuris jiems buvo skirtas.
Priėję prie durų į mix zoną žurnalistai sulaukė griežto NE. Kodėl? Todėl, kad šis praėjimas buvo pažymėtas 1 zonos numeriuku. Spaudos nariai praeiti galėjo tik pro 3 arba 4. Dėl šios sumaišties kaip akis išdegęs nuo vienų durų prie kitų bėgiojęs Gruzijos televizijos žurnalistas taip ir nenusifilmavo nė vieno interviu su savo rinktinės nariais, o galiausiai prasibrovęs iš įsiūčio širdo ant organizatorių.
Bet jie buvo ramūs, tarsi sakydami: „Laikykitės tvarkos ir nebus streso“.
Tarp masės žurnalistų nuolat zujo ir daugybė savanorių, kurie padėdavo ne tik tau paprašius, bet ir patys nuolat teiraudavosi, ar viskas gerai. Tačiau bent pirmomis dienomis ne viskas buvo gerai. Ypač mums, lietuviams.
Greitai savo darbus atlikti pripratę Lietuvos žurnalistai galėjo tik skėsčioti rankomis, kai wi-fi tiesiog nutrūkdavo ir nebūdavo galimybių ne tik kad išsiųsti turimų vaizdo ir garso medžiagų ar nuotraukų, bet ir paprasčiausiai naršyti po internetą.
Nors su kiekviena diena šioje srityje organizatoriai tobulėjo, tačiau be jokių problemų internetas veikė tik paskutinę dieną.
Dėl lauke tvyrančio 30 laipsnių karščio tiek arenoje, tiek ir žiniasklaidos centre kondicionieriai šaldė taip, kad daugeliui neliko nieko kito, kaip tik apsivilkti megztinius.
Vis tik išbraukus šias dvi smulkmenas, sąlygomis žiniasklaidos atstovai liko itin patenkinti. Tarp darbų jie visuomet galėdavo prisėsti poilsio zonoje ir stebėti visas norimas Europos čempionato tiesiogines transliacijas, užkąsti sausainių ar vaisių, išgerti sulčių ar arbatos, o nuo 17.30 val. organizatoriai patiekdavo solidžią vakarienę.
„Buvau daugybėje Europos čempionatų tiek su vyrų, tiek su jaunimo rinktinėmis – ir kaip treneris, ir kaip sirgalius. Taip pat dalyvavau universiadoje ir olimpinėse žaidynėse Kinijoje. O čia dirbau komentatoriumi Izraelio radijui. Viską įvertinęs, galiu pasakyti, kad organizacija galbūt buvo netgi geriausia. Mačiau ir lietuvius laimingus, visus vežiojo autobusai – net negirdėjau, kad kažkam kažko būtų prireikę. Puikiai padirbėta“, – įspūdžiais dalijosi vietinis žurnalistas Roni Boussani iš „Kan Bet“.
Praktiškai be jokių priekaištų Tel Avivą paliko ir Lietuvos rinktinės atstovai: pasinervinti čempionato pradžioje teko tik dėl kondicionavimo sistemos, o priešpaskutinį vakarą ramybę sudrumstė „Hilton“ viešbutyje įvykusi vagystė.
„Visų rungtynių metu kondicionierius nenormaliai pūtė į suoliukus – tiek žaidėjams, tiek visiems kitiems. Tai paprašėme, kad krepšininkai aplink kaklus apsivyniotų rankšluosčius, – pirmąjį mūšį su gruzinais prisiminė rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas.
– Aišku, jie sušilę to nejaučia, bet vienam kitam surakino kaklą, mane irgi iš karto griebė už gerklės. Stengiamės, kad būtų kuo mažiau pasekmių – peršalimų netikėtų, kad dėl kažkokios nesąmonės neatkristų vienas ar kitas žaidėjas.“
Tuo metu antradienį Donatas Motiejūnas pasigedo 6 tūkst. JAV dolerių grynaisiais, kuriuos teigė palikęs savo kambaryje. Kadangi jokių laužimosi požymių nepastebėta, įtarimų šešėlis pirmiausia krito ant viešbučio aptarnaujančio personalo.
Kaip paaiškėjo vėliau, spėjimas buvo teisingas – D-Mo ir kelis Izraelio komandos narius apšvarino kambarinė.
„Užsidėjau do not disturb ženklą ant rankenos ir pas mane niekas nėjo“, – paklaustas, ar nenukentėjo nuo ilgapirščių, juokavo Mantas Kalnietis, o Dainius Adomaitis šį incidentą taip pat palydėjo su šypsena.
„Sužinojome, kad kambariuose turime seifus“, – nusijuokė treneris.
„Smagi šalis, geras apgyvendinimas, geras oras, geras maistas, gerai organizuotas transportas. Galbūt paskutinėmis dienomis nuvylė skandalas su viešbučio kambarinėmis, kai buvo apvogti kelių komandų žaidėjai. Tai vienintelis toks didesnis minusas, – Krepšinis.lt organizacinę turnyro pusę vertino LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, pripažinęs, kad Europos čempionato egzaminą Tel Avivas išlaikė.
– Atmosfera arenoje puiki, Izraelis čempionatui pasiruošęs gan kruopščiai ir svetingai. Jie dar kartą įrodė, kad yra nuoširdi tauta – gražiai ir sutinka, ir išlydi. Nuo savanorių iki aptarnaujančio personalo arenoje – neturime jokių nusiskundimų. Lyginant su kitais čempionatais, tikrai galima rašyti aukščiausią balą.
Tiesa, itin keistai į incidentą rinktines apgyvendinusiame viešbutyje sureagavo FIBA, visus šiuos įvykius pavadinusi gandais.
Apskritai, Tel Avive daugiausiai strėlės skraidė būtent į pasaulio krepšinį valdančios organizacijos vadovus.
Pirmiausiai – dėl oficialaus Europos čempionato kamuolio. Dėl „Molten“ gaminio grupė krepšininkų, tarp kurių buvo keturi nacionalinių komandų kapitonai, oficialiu raštu kreipėsi į FIBA. Tiesa, lietuviai po skundu nepasirašė, tačiau taip pat neliko patenkinti kamuolio kokybe.
„Man asmeniškai tas kamuolys nėra malonus. Ypač nauji, dar nenaudoti kamuoliai būna slidūs, su tokiais sunku žaisti, – Krepšinis.lt pasakojo Edgaras Ulanovas.
Ir jeigu šiuos skundus FIBA išgirdo ir pažadėjo ateityje pasitarti su krepšininkais, tai to, ką pasakė Ettore Messina krepšinio organizacija nepanoro išgirsti. Negana to, generalinis sekretorius Patrickas Baumannas italų trenerį pavadino „besirūpinančiu savimi“.
„Skaičiau, ką sakė Željko Obradovičius, skaičiau Šarūno Jasikevičiaus komentarus, girdėjau visas tas kalbas. Man keista, kad tokie sprendimai priimami be žaidėjų ir trenerių žinios. Galėčiau ir griežčiau pakalbėti, bet nemanau, kad dar yra ką pridurti prie to, ką pasakė mano kolegos.
Esu įsitikinęs, kad visos federacijos degs iš gėdos, kai reikės vienus žaidėjus kviesti atrankos rungtynėms, o paskui prašyti juos pasislinkti į šoną ir užleisti vietą geresniems krepšininkams finaliniame etape. Tai – pažeminimas“, – po pralaimėjimo Lietuvai, spaudos konferencijoje, paklaustas apie naują FIBA varžybų sistemą, pagal kurią atrankos turnyre negalės rungtyniauti NBA ir Eurolygos žaidėjai, iš peties rėžė San Antonijaus „Spurs“ klube besidarbuojantis specialistas.
Tačiau nei šios intrigos, nei kitos problemos nekamavo vienintelių Tel Avive kiek daugiau nei savaitę viešėjusių žmonių. Tai yra sirgaliai, kurie skųstis toli gražu neturėjo kuo.
30 laipsnių karštis, vos laipsniu mažesnė Viduržemio jūros vandens temperatūra, naktinis gyvenimas. Izraelio atstovai netgi pasirūpino, kad linksmindamiesi lietuviai neiššvaistytų milžiniškų sumų – su specialia apyranke Lietuvos fanų zonoje du alaus bokalai jiems buvo už vieno kainą.
O alus Tel Avive tikrai nepigus. Tame pajūryje įsikūrusiame bare 0,5 litro bokalas kainavo 28 šekelius. Tai yra maždaug 7 eurai.
„Labai tolerantiškai ir labai maloniai jie čia mus priėmė, – Krepšinis.lt prisipažino sirgalių lyderis Tomas Balaišis-Sėkla. – Arenoje mums skyrė kambarį, kuriame galime susidėti visus būgnus, visas vėliavas – mums tai tikrai didžiulis palengvinimas, nes nereikėjo visko tampytis į kiekvienas rungtynes. Pasakiškos sąlygos.“
„Oras geras, karšta, vanduo šiltas šiltas: ir duše, ir jūroje, – Tel Avivu besidžiaugdamas nusijuokė vilnietis. – Tikrai smagu. Iš tikrųjų, tie visi gąsdinimai, kad daug tikrins daug ir bus kažkokie nepatogumai – su tuo nesusidūrėme. Esame viskuo patenkinti.“
O kai prie visko prisideda ir Lietuvos krepšininkų pergalės, tai argi gali būti geriau?
Taip kad lik sveikas, Tel Avive!