Dėl Kiniją užklupusio koronaviruso sustabdžius šios šalies krepšinio pirmenybes, Šanchajaus „Sharks“ klubo atstovas praėjusią savaitę grįžo į tėvynę.
Šią savaitę prie jo jau prisijungė ir „Sharks“ atletinio rengimo treneris Virginijus Mikalauskas, kuris anksčiau grįžti negalėjo, nes buvo atidavęs savo pasą su prašymu pratęsti Kinijos vizos galiojimą.
Specialistas padės D. Motiejūnui sportuoti individualiai Lietuvoje.
Kada reikės grįžti į Kiniją, 29-erių kaunietis pasakyti negali – neaišku, ar grįžti apskritai reikės.
Praėjusiame sezone pasibaigus Kinijos čempionatui jis dar spėjo trumpai parungtyniauti San Antonijaus „Spurs“ klube NBA lygoje, gali būti, kad šiemet pasikartos panašus scenarijus.
Bet prieš tai D. Motiejūnas turėtų prisidėti prie nacionalinės komandos, kurios marškinėlių dėl konflikto su buvusiu treneriu Dainiumi Adomaičiu nevilkėjo nuo 2017 metų.
Lietuviai vasario 21 d. Belgijoje pradės pasirodymą Europos čempionato atrankos varžybose, o po trijų dienos Vilniuje priims čekus.
– Gali būti, kad šiame sezone į Kiniją nebegrįšite? – Krepšinis.lt paklausė D. Motiejūno
– Visko gali būti. Kaip ir sakiau, lyga nepaskelbė jokių žinių. Nieko nežinome.
– Kiek ilgai esate pasiruošęs laukti atsakymų?
– Mano sutartis šiaip ar taip vis dar galioja, ir turiu jo laikytis. Yra daug formalumų, kuriuos išsiaiškinti – mano agento darbas. Kol kas esu tarsi darbuotojas, išleistas apmokamų atostogų. Žiūrėsime, kaip reikalai klostysis toliau.
– Jei Kinijos čempionatas nebus atnaujintas, ar svarstytumėte galimybę tęsti sezoną kitoje komandoje, kitoje šalyje?
– Neįprasta tokiu metu grįžti į Lietuvą. Jei čempionatas tikrai bus nutrauktas, žiūrėsiu, kur baigti sezoną. O kur – nenoriu spekuliuoti.
– Pranešėte Dariui Maskoliūnui, kad esate atviras kvietimui į rinktinę vasario atrankos varžybų „lango“ metu?
– Taip, šiandien kalbėjausi su Šanchajaus klubo treneriu, jis be jokių klausimų sutiko, kad aš atstovaučiau rinktinei. Iš pradžių planai buvo kitokie, nes mūsų grafikas neleido atvykti į rinktinę – per tą dešimties dienų „langą“ buvo numatytos net penkerios rungtynės. Išėjo kitaip... Pasakiau, kad treniruotis galėsiu žymiai kokybiškiau, jei prisidėsiu prie rinktinės, be to, ir man pačiam labai norisi atstovauti rinktinei. Džiaugiuosi, kad klubas sutiko.
– Kaip koronaviruso sklidimas atrodė pačiam būnant Kinijoje?
– Iš pradžių niekas nereagavo į žinias apie virusą, nes jo epicentras Uhanas – gana toli, už 800 kilometrų. Bet kuo toliau, tuo labiau įtampa kilo. O atėjus kinų Naujiesiems metams, virusas išplito, ir kilo panika. Šanchajus atrodė tarsi išmiręs – žmonių nėra, visi sėdę namuose užsirakinę, gatvės nuolat valomos, dezinfekuojamos. Nėra lengva apie tai kalbėti, nes virusas nusineša žmonių gyvybes, ir vaistų kol kas nėra.
Klubas galiausiai nutarė mane ir kitus užsieniečius išleisti namo. Dabar sėdime čia, laukiame nežinomybėje, nes iš lygos jokios informacijos dėl sezono atnaujinimo negauname. Tenka ruoštis čia.