Nevengė autoritarizmo
P. Baumannas nebeapsilankys Lietuvoje, kur jo laukė virtinė nemalonių klausimų – Krepšinis.lt žiniomis, kitą mėnesį buvo planuojamas ne tik FIBA generalinio sekretoriaus vizitas, bet ir spaudos konferencija.
Vos 51-erių sulaukęs šveicaras mirė sekmadienį dalyvaudamas Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) sesijoje Buenos Airėse (Argentina).
Žinia užklupo taip netikėtai, kad dabar galima tik spėlioti, kas tiek artimiausiu metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje laukia FIBA ir tarptautinio krepšinio.
Mat užkulisių aikštėje nebeliko žaidėjo, rungtyniavusio visose penkiose pozicijose vienu metu ir dar atlikusio teisėjo funkcijas.
P. Baumannas buvo FIBA alfa ir omega. Nuo 2003-ųjų generalinio sekretoriaus pareigas ėjęs sporto funkcionierius į savo rankas sutelkė absoliučią valdžią.
Būtent jis diktavo sprendimus, kuomet 66-erių FIBA prezidentas iš Argentinos Horacio Muratore apsiribodavo iškilmingų kalbų deklamavimu. Pakanka prisiminti, jog pastarasis 2014 metais pirma pradėjo eiti pareigas, o tik po pusmečio buvo „išrinktas“ kongrese.
Netoli Ženevos esančiame Miese (Šveicarija) reziduojančios organizacijos valdžios vertikalėje nebuvo jokios kitos atsvaros generaliniam sekretoriui. Dėl įtakos su juo realiai konkuravo tik kontinentinės konfederacijos, konkrečiau, „FIBA Europe“.
Bet pučą Senajame žemyne FIBA „galva“ užgniaužė panašiai kaip Michailas Muravjovas 1863-1864 metų sukilimą: atleido tuometį „FIBA Europe“ generalinį sekretorių Narą Zanoliną, minimalizavo būstinę Miunchene (Vokietija), galiausiai visą konfederaciją pavertė centro kontroliuojamu padaliniu.
Vienas nepavykusio 2012-ųjų maišto vadų buvo tuometis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Kalbėdamas su Krepšinis.lt, jis teigė, jog P. Baumanno palikimas yra dviprasmiškas.
„Labai liūdna, kai jaunas žmogus išeina iš šio pasaulio pačiame jėgų žydėjime. Jis buvo labai stiprus žmogus, asmenybė, autoritetas, charizmatiškas diplomatas. Taip pat ir protingas teisininkas. Jis turėjo labai daug įtakos, atliko daug gerų darbų. Niekas nesiginčys, kad Azijoje krepšinis auga kaip ant mielių, kad stiprėja krepšinis 3 prieš 3.
Bet Europai P. Baumanno sprendimai nebuvo naudingi. Ką mūsų nacionalinės federacijos gavo iš pasaulinio krepšinio augimo? Iki šiol – ničnieko, tik patys turėjome mokėti. Net juokaudavome, kad vienas aukštas naujajame FIBA biure turėtų priklausyti LKF, nes šitiek pinigų esame jiems sumokėję“, – komentavo M. Balčiūnas.
Įvykdė ne visus sumanymus
Europą P. Baumannas pažabojo ne tik numalšindamas savarankiškumo ambicijas, bet ir pakeisdamas tarptautinį kalendorių – sumenkindamas žemyno pirmenybių reikšmę ir įvesdamas pasaulio čempionato atrankos varžybas.
Šveicaras galėjo sau leisti nesiskaityti su Senuoju žemynu, kadangi jo galios šaltinis tryško kituose kontinentuose – generalinį sekretorių rėmė Azija, Afrika, Šiaurės ir Pietų Amerika. P. Baumanną tenkino tai, kad balsų daugumą jam užtikrina krepšinio tradicijų neturinčių šalių palaikymas.
FIBA lyderio užnugaryje taip pat stūksojo IOC, kurio nariu jis buvo nuo 2007 metų. P. Baumannas aktyviai veikė ir šiame fronte: prižiūrėjo Los Andželo (JAV) kandidatūrą 2028 metų vasaros olimpinėms žaidynėms, pats vadovavo 2020-ųjų Lozanos (Šveicarija) žiemos jaunimo olimpinių žaidynių organizaciniam komitetui, priklausė Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) vykdomajam komitetui.
Veikiausiai būtent tvirtos P. Baumanno pozicijos IOC privertė daugumą Europos federacijų rimtai susirūpinti siurrealistiškais grasinimais neleisti dalyvauti 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, jei šalys neatsiribos nuo FIBA konkurentės Eurolygos.
P. Baumannui Europoje nepavyko įgyvendinti nė pusės savo planų. Tvarkaraščio reforma buvo įvykdyta, tačiau Eurolygos neišėjo nei pakišti po FIBA sparnu, nei sukurti rimtą alternatyvą naujuoju Čempionų lygos turnyru.
Kad ir kokių naujų ėjimų buvo numatęs FIBA vadovas, Anapilin jis išėjo palikdamas neišspręstų klausimų.
Ką atneš neišvengiamas FIBA atsinaujinimas? Galbūt nelikus stipriausio oponento, progą pakelti galvas gaus revanšistai, reformuosiantys organizaciją?
„Tai tikrai labai gera proga peržiūrėti visą FIBA struktūrą ir reglamentus, – sutinka M. Balčiūnas. – Ši organizacija šiek tiek užstrigusi laike. Pats esu dalyvavęs ne viename kongrese. Atvažiuoji ten iš esmės tik tam, kad būtumei informuotas apie sprendimus. O priimami jie kažkur kabinete. Šiuo aspektu FIBA būtų labai naudinga atsinaujinti, įgauti daugiau demokratijos. Nes iki šiol atstovavimo mechanizmas čia tebuvo butaforija.“
Vis dėlto M. Balčiūnas prognozuoja, kad net ir be kapitono tiltelyje FIBA laivas dreifuos tuo pačiu kursu.
Įpėdinių rikiuotėje – veteranų šešėliai
Naują administracijos vadovą paskirti turi FIBA centrinė valdyba.
M. Balčiūnas pastebi, jog pastarojoje dominuoja ne nacionalinių federacijų, o P. Baumanno suburti FIBA būstinės atstovai.
Todėl abejotina, jog valdyba pareigas patikės pašaliniui.
„Valdybos sudėtis buvo nulemiama FIBA vadovų. Net pusė jos narių realiai yra iš FIBA kontoros. Tai reiškia, kad pats biuras sprendžia, kas bus generalinis sekretorius. O tai jau – aiški kolizija“, – FIBA struktūrą kritikavo M. Balčiūnas.
Favoritais perimti generalinio sekretoriaus postą jis laiko serbus Predragą Bogosavljevą ir Zoraną Radovičių. Pirmasis yra FIBA varžybų direktorius, antrasis – nacionalinių federacijų departamento direktorius, kadaise su Jugoslavijos rinktine rinkęs medalius Europos ir pasaulio čempionatuose.
Abu jie ne tik priklausė artimiausios P. Baumanno aplinkos ratui, bet ir yra laikomi buvusio ilgamečio FIBA generalinio sekretoriaus Borislavo Stankovičiaus žmonėmis.
Kuluaruose taip pat minima graiko Andreaso Zagklio, einančio vyriausiojo FIBA patarėjo teisės klausimais pareigas, pavardė. Pastarasis buvo artimas velioniui P. Baumannui, yra siejamas su kitu įtakingu krepšinio veteranu – FIBA valdymo komisijai vadovaujančiu Graikijos federacijos prezidentu George'u Vassilakopoulu.
„Manau, kad FIBA biuras stengsis išlaikyti įtaką, nebus jokių netikėtumų. Tik galbūt rasti antrą tokį stiprų lyderį kaip P. Baumannas bus sunku, todėl ilgainiui jiems gali iškilti sunkumų“, – spėjo M. Balčiūnas.
Bet jis skeptiškai vertina tikimybę, jog galios centras artimiausiu metu pasislinks nuo FIBA administracijos link tų, kurie formaliai yra kertiniai tarptautinio krepšinio akmenys – nacionalinių federacijų ir jų kongrese renkamų FIBA valdymo organų.
M. Balčiūnas taip pat abejoja, jog Senajam žemynui pavyks susigrąžinti prarastą įtaką.
„Europiečiai nenusiteikę revoliucingai, nors nepasitenkinimo yra – Balkanuose, kai kur kitur. Bet nėra jungiamosios grandies, kokia buvau aš pats tuomet, kai inicijavome didžiules permainas. Tada su manimi buvo 28 federacijos – pakankamai, kad laimėtume rinkimus Europoje. Tarp jų buvo ir didelių, įtakingų. Turėjome viską savo rankose, ir vis tiek nepavyko – įpainiojo į kažkokius teismus, prikibo prie plonybių.
Ir dabar girdisi idėjų grąžinti Europai savivaldą. Centralizavimas šiais laikais niekaip neveda link efektyvumo, atvirkščiai. Kol kas realių perspektyvų tokiai pertvarkai nėra, bet žiūriu, kad federacijos kalba vis drąsiau. Po šios liūdnos žinios apie P. Baumanno mirtį galbūt įsidrąsins dar labiau“, – samprotavo buvęs LKF generalinis sekretorius.
FIBA pranešė, kad laikinai kasdienėmis operacijomis rūpinsis prezidentas ir administracijos vadovų komanda. Pastarajai priklauso tiek P. Bogosavljevas su Z. Radovičiumi, tiek A. Zagklis.
