Seulo olimpinis čempionas, Barselonos ir Atlantos žaidynių bronzos medalių laimėtojas mano, kad šalies krepšinis pasiekė tam tikrą dugną, o žemiau „kristi nebėra kur“.

„Jei kažkurį laiką dar paaiškinome tas 15-as vietas čempionatuose, tai dabar nebėra kaip įvilkti tą nevykusį rezultatą į gražų popieriuką.

Reikia priimti tą situaciją tokią, kokia yra, ir bandyti ją ištaisyti. Tam reikia charakterio, blaivaus žvilgsnio į realijas, o ne nepadarytų darbų dangstymo“, – atvirai laidoje „Krepšinio zona“ kalbėjo R. Kurtinaitis.

– Rimai, kokios jūsų pirmos mintys po Lietuvos rinktinės skausmingo pralaimėjimo Puerto Rike?, – Delfi paklausė laidos svečio.

– Yra daug klausimų. Reikia palaukti, grįš federacija, treneriai, bus kažkokia ataskaita, pasakys, kas gerai, kas blogai. Turbūt jau per dešimtmetį pripratome, kuomet rinktinė grįžta su neaiškiomis vietomis, abejotinais rezultatais ir bandoma paaiškinti, kad tai yra gerai.

Man norėtųsi išgirsti atsakymus, vertinimą, o dabar kažką kalti prie kryžiaus gal per anksti. Reikia žinoti tas priežastis.

Ką aš matau, viena priežasčių, kurios nesuvokiu, ir tą minėjau ankstesnėje laidoje, kodėl reikėjo žaisti kontrolines rungtynes su Puerto Riku, su pagrindiniu oponentu?

Nejaugi iš Lietuvos trenerių štabo, kuriame daugiau trenerių nei žaidėjų, nė vienas negalėjo paprotinti Kaziuko, kad tai pagrindinis varžovas, žaidžiantis namuose. Tai Puerto Rikas – rinktinė, turinti gerą istoriją, subūrusi pajėgią komandą.

Čia ir yra vienas atsakymų.

– Anot Mariaus Grigonio, gynyboje tiek jį, tiek Domantą Sabonį dvigubino, anot gynėjo, „visais aspektais pralaimėta“. Kokie buvo galimi sprendimai, kuomet varžovams pavyko atjungti komandos lyderius?

– Plačiau kalbant, vyravo skirtingi greičiai. Mes atrodėme labai jau lėti tame kontekste. Bet pastebėjau, kad ne tik Puerto Rikas, bet ir brazilai žaidžia tą NBA artimą ispanišką žaidimą, kur mažiau tos taktikos, bet vyrauja greitis, agresyvumas, energija. To aš pasigedau.

Negali kaltinti fizinio pasirengimo, nes visos komandos, dalyvavusios atrankoje, turėjo tiek pat laiko pasirengti, susidūrė su tomis pačiomis problemomis.

Tendencijos, visa lietuviško krepšinio koncepcija turėtų keistis, mums reikia pokyčių, apie kuriuos esu kalbėjęs.

Žinome, kokia taisyklė taikoma Ispanijos ACB lygoje, kuomet pradedant ataką nuo galinės linijos nebūtina kamuolį duoti teisėjui, taip sugreitinamas visas žaidimas.

Kaip treneriui, man kalbėti apie sprendimus aikštėje gal neetiška, bet aš pasigedau Mindaugo Kuzminsko starto penkete. Taip gerai startavo mače su italais, kodėl jo finale neleido į startą?

Yra tų klausimų, bet norėtųsi išgirsti grįžusių trenerių ataskaitą. Ne todėl, kad supeikčiau ar pagirčiau kažką, bet man įdomu kaip treneriui, kaip krepšinio specialistui. Man būtų įdomu išgirsti jų nuomonę.