Graikai penktadienį A grupės mače 77:71 (25:24, 28:12, 9:14, 15:21) palaužė Australiją (1-2), užsitikrino trečiąją vietą ir išsaugojo gyvą viltį dėl žaidimo ketvirtfinalyje.
Ji dabar yra priversta žvalgytis į šeštadienį vyksiančią C grupės kovą tarp Serbijos ir Pietų Sudano ir skaičiuoti taškų skirtumą. Jiems tinka serbų pergalė mažiausiai trimis taškais arba Afrikos atstovų triuškinantis laimėjimas 24 ir daugiau taškų.
Lilio „Pierre Maurroy“ stadiono interviu erdvė žaidynių metu dar taip garsiai neskambėjo, kaip po graikų pergalės. Po šios V. Spanoulis pakeltu balsu didžiavosi pasiektu rezultatu ir pliekė teisėjus, ką jau darė po pirmojo mačo.
„Čia žaidėme prieš geriausias komandas pasaulyje. Labai sunku dukart per vieną mėnesį įgauti geriausią sportinę formą. Sunku tą padaryti per vienerius metus! Tai, ką daro žaidėjai – neįtikėtina. Jie turi mus gerbti labiau. Kriterijai nėra vienodi. Ir taip buvo visose rungtynėse. Mes nemiegame, ruošiamės. Turime daug skundų kiekvienose rungtynėse dėl epizodų, kurie nėra 50 prieš 50, o yra į vieną pusę. Tai akivaizdu. Mes turime geriausią pasaulio krepšininką, bet Giannį muša stipriau už bet kurį turnyro žaidėją. Jį apkabina, stumia, peržengia bet kokias pražangos ribas. Tai ne krepšinis, o kažkoks kitas žaidimas. Nenoriu apie tai daugiau kalbėti, nes tai svarbi diena mūsų krepšiniui“, – pyko jis.
Treneris pripažino, kad nesėkmės Kanadai ir Ispanijai užgavo ambicijas: „Pirmi du pralaimėjimai palietė mūsų ego. Taip pat tai, ką apie mus rašo – kad šita karta negali žaisti, laimėti, kad mes tik pralaimime.“
Dabar V. Spanoulio ir graikų likimas kitų komandų rankose, bet nepaisant to, kaip viskas susiklostys, jis didžiuosis pasiektu rezultatu.
„Jeigu tai įvyks – būsiu labai laimingas, jeigu ne – ne, – apie patekimą į ketvirtfinalį sakė jis. – Esu itin laimingas vien dėl to, kad patekome į žaidynes. Tai buvo pirmasis tikslas. Antrasis – tai, kad kovėmės su nuostabiomis komandomis iki paskutinių akimirkų. Trečia – kad priremti prie sienos sužaidėme tokias rungtynes. Tai parodo mūsų charakterį tiek krepšinio prasme, tiek kaip tautos. Žaidėjai parodė milžiniškas širdis. Nenoriu naudoti kito žodžio.“
Daug ramesniu tonu prabilo G. Antetokounmpo, tą daręs pirmąjį kartą turnyre. Iki tol didžiausia Graikijos rinktinė žvaigždė atsisakydavo bendrauti su žiniasklaida.
Prieš Australiją jis pasižymėjo 20 taškų, 7 atkovotais kamuoliais, 6 rezultatyviais perdavimais ir 26 naudingumo balais.
Vis tik nuopelnų tik sau neprisiėmė – gyrė visus, nepamiršdamas ir anksčiau Lietuvoje žaidusių krepšininkų – buvusio žalgiriečio Thomaso Walkupo ir Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ marškinėlius vilkėjusio Panagiočio Kalaitzakio.
Pirmasis pelnė 18 taškų, o antrasis gavo pasireikšti tik 7 minutes, bet per šias paliko didelį įspaudą – gynybos gniaužtais surakino varžovų žvaigždę Joshą Giddey, perėmė tris kamuolius ir įkvėpė Graikijos spurtą 14:0, leidusį susikrauti 19 taškų pranašumą. P. Kalaitzakio +/- rodiklis komandoje buvo ketvirtas pagal gerumą – +7.
„Rungtynes pradėjome su tokia energija, kad antroje pusėje jos tiek nebeturėjome, bet galiausiai radome kelią į pergalę, nors jie ir sugrįžo. Turiu atiduoti nuopelnus visiems vyrukams – Kostui Papanikolaou, Th. Walkupui už gynybą, Nickui Calathesui už nuolatinį žaidimą du prieš du, Kostui Mitoglou, plėtusiam aikštę, Georgios Papagiannis puikiai saugojo baudos aikštelę, metikams, P. Kalaitzakiui už neįtikėtina gynybą per tas šešias minutes. Visi kartu, kaip kolektyvas, sugebėjome iškovoti šią pergalę“, – nepailsdamas vardino jis.
Jeigu V. Spanoulis šaukėsi didesnės pagarbos savo žvaigždei, tai pats krepšininkas to, kaip dirba teisėjai nesureikšmina.
„Vis tiek atlieku savo darbą. Žaidžiu laisvai, su džiaugsmu, stengiuosi apie nieką nemąstyti. Stengsiuosi negalvoti apie dalykus, kurių negaliu kontroliuoti. Teisėjai nėra robotai. Jie kažko nepamatys, nes yra tokie patys žmonės kaip mes. Mes irgi darome klaidas. Stengiuosi elgtis kaip įmanoma pagarbiau“, – ramus išliko jis.
Pirmą kartą žaidynėse rungtyniaujantis 29-erių G. Antetokounmpo atskleidė, kad mėgaujasi kiekviena akimirka čia ir atskleidė jausmus, apėmusius būnant šalies delegacijos vėliavnešiu atidarymo ceremonijoje.
„Tai buvo didžiausias garbė mano gyvenime. Žinau, kad mano tėtis stebi tai iš dangaus ir šoka. Galbūt dar laimėsiu NBA čempionatą, bet turbūt vėliavos daugiau nelaikysiu. To niekada nepamiršiu“, – jautriai pasisakė krepšininkas.