Panašiai tiek laiko „Virtus“ (0/3) negali pradžiuginti savosios publikos. Tad nors antradienį ir nesugebėjo pasiūlyti patrauklaus krepšinio, grūmėsi negailėdami nei savęs, nei priešininkų. Kartais – ir iki kraujo.
„Žalgiris“ kelis sykius sprygtelėjo iš vietos lyg lenktyninis „Lamborghini“, kuriais garsėja Bolonija. Bet kaskart vos įsibėgėjęs turėdavo sukti į degalinę pasipildyti kuro.
Šeimininkai priartėdavo, bet tuomet patys pradėdavo trūkčioti.
Paskutinio kėlinio viduryje „Virtus“ jau visiškai perėmė iniciatyvą ir galiausiai po daugiau nei 5 min. trukusios varžovų taškų sausros bei Tornikės Šengelijos baudų metimų atsidūrė priešakyje.
Pabaigoje abi komandos kamuolį į krepšį bruko per didžiausius skausmus, o „Žalgirio“ gelbėtoju tapo Alenas Smailagičius, 7 iš 9 savo taškų surinkęs svarbiausiomis minutėmis.
„Jam labai reikėjo tokių rungtynių. Bet manau, kad vis dar esame pamatę tik 50-60 proc. jo potencialo. Jam dar reikia surasti savo nišą, o tokios atkarpos paspartina procesą“, – apie serbą atsiliepė A. Trinchieri.
Vis dėlto aukštaūgio puolime sugriebti atšokę kamuoliai būtų greitai pamiršti, jei skęstantis „Virtus“ būtų nusitvėręs šiaudo.
Arena užgniaužė kvapą, kai po svečių klaidos lyg iš dangaus nukritusioje paskutinėje atakoje pratęsimą išplėšti galėję Isaia Cordinier ir Marco Belinelli tolimi šūviai atsimušė į lanką. „Žalgiris“ laimėjo 71:68.
„Nieko negalvojau, aš buvau paralyžiuotas, – pusiau juokais, pusiau rimtai savo būseną apibūdino A. Trinchieri. – Neturiu laiko apie tai galvoti. Bet kai iš kampo metė M. Belinelli, iškart mačiau, kad kamuolys skrieja pro šalį. Bent jau tiek.“
Anot tautiečius su „Žalgiriu“ nuliūdinusio italo, paskutiniame ketvirtyje komandos vos nesužlugdė psichologinė įtampa, peraugusi į paniką.
„Galų gale turime reikšmingą pergalę išvykoje, nepaisant žiaurių klaidų rungtynių pabaigoje. Nors buvome nusipelnę laimėti, rodos, patys to bijojome. Buvome nedrąsūs.
Bandome susižaisti, nustatyti teisingą hierarchiją. Kai veteranas Edgaras Ulanovas prarado kamuolį, mes visiškai supanikavome – juk to tai mažiausiai galima tikėtis. Bet nenoriu kalbėti apie šias klaidas, kai po 48 valandų laukia kitas mačas. Turiu atsigauti ir judėti pirmyn. Laimėti išvykoje Eurolygoje visada nepaprastai sunku – bet kokia pergale reikia džiaugtis“, – komentavo 56-erių specialistas.
Iki ketvirto kėlinio žanro krizės „Žalgirį“ į priekį vedė du lyderiai. Sylvainas Francisco antrą kartą iš eilės pagerino asmeninį rezultatyvių perdavimų rekordą Eurolygoje (8) ir pats pridėjo 11 taškų, nors pataikė tik vieną iš 5 tolimų metimų.
Tuo metu Dovydas Giedraitis žaidė ilgiausiai karjeroje – pusvalandį – bei kartojo savo rezultatyvumo pasiekimą (15 taškų).
„Turiu jam planą. Nors, aišku, treneriai gali daug planuoti – jei žaidėjas neatsidavęs, to neužteks. Manau, kad Dovydas pasirengęs tapti starto penketo įžaidėju. Tai gali daug duoti „Žalgiriui“ ir visam Lietuvos krepšiniui. Jis yra vienas geriausiai besiginančių savo pozicijos žaidėjų visoje Eurolygoje“, – apie D. Giedraitį pasisakė A. Trinchieri.
Antradienį „Unipol“ arenoje, talpinančioje 11 tūkst. žiūrovų, buvo ir maždaug šimtinė iš Lietuvos atkakusių krepšinio mėgėjų.
„Žalgirio“ gretose dėl traumos vis dar nerungtyniavo su komanda į Italiją jau atvykęs Brady Manekas, nepanaudotas liko Tyrone’as Wallace’as. Bryantas Dunstonas į komandos, kurios garbę gynė praėjusiame sezone, krepšį taškų neįritino.
„Virtus“ ekipai trūko susižeidusio Devontae Cacoko, o buvęs žalgirietis Achille Polonara pelnė 4 taškus.
Modernioje Eurolygoje komandos tarpusavyje varžėsi 9 kartus, iš kurių septyni buvo pergalingi „Žalgiriui“. Paskutinį kartą Bolonijos klubui nustelbti kauniečius buvo pavykę prieš 17 metų.
1999-aisiais šios ekipos susidūrė Eurolygos finale ir tuomet žalgiriečiai pelnė vienintelį savo trofėjų stipriausiame žemyno klubų turnyre.
„Dvigubą“ Eurolygos savaitę „Žalgiris“ tęs Italijoje, kur ketvirtadienį aplankys Milano „Olimpia“.
