Ketvirtadienį didžiųjų šalies miestų merai premjerui aiškinosi, kaip vyksta pasiruošimas čempionatui. Po susitikimo Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas sakė, kad kiekviename mieste – skirtingos problemos. Mažiausiai jų Vilniuje, mat čia yra tinkama sporto bazė, yra viešbučių, išvystyta infrastruktūra. Čia tereiks tobulinti komunikacijas.
Kaunas tebesprendžia finansinius klausimus ir iš to kylančias problemas. Tos pačios problemos kamuoja Klaipėdą. Šiauliuose jau stovi arena, tačiau čia didžiausia bėda – viešbučių trūkumas. Tai aktualu ir Panevėžiui, ir iš dalies Kaunui, mat didieji miestai privalo turėti per 2000 vietų viešbučiuose bei užtikrinti geras darbo sąlygas žurnalistams.
Panevėžyje arena statoma – čia jau montuojami virš žemės esantys įrenginiai. „Tikėtina, kad Panevėžio arena bus baigta kitų metų rudenį“, - sakė A. Raslanas. Pasak jo, Panevėžiui tetrūksta finansavimo.
Pagrindine parengimo čempionatui problema A. Raslanas įvardijo finansavimą – sumos auga, statybos kaštai didėja. Vyriausybė pasirengusi iš dalies prisidėti statant arenas.
Reikalaus Vyriausybės paramos
Turistų apgyvendinimo problemos bus sprendžiamos iki 2011 m. pavasario. Tačiau A. Raslanas sako, kad, esant reikalui, bus galima daryti išimčių: gyvenamos vietos galės būti įrengiamos bendrabučiuose, statant namus ir juos parduodant, kaip daroma su olimpiniais kaimeliais. Tikimasi, kas iki 2011 m. miestuose dar atsiras naujų viešbučių.
Pasak A. Raslano, Klaipėdoje padėtis esą aiški – tikimasi, kad sporto rūmai iškils numatytu laiku. Mieste yra visa reikiama infrastruktūra. Čia gali reikėti patobulinti televizijos transliacijos galimybes, mat teks transliuoti ir į Europą.
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius tikino, kad Klaipėdoje situacija visiškai normali – taryba patvirtinusi strategiją, žemės sklypą Vyriausybė paskyrė, o mėnesio pabaigoje turi būti skelbiamas projektavimo konkursas. Pati arena turėtų būti pradėta statyti kitų metų antroje pusėje. Tačiau iki to laiko reikia išspręsti finansavimo klausimus.
Planuojama, kad Klaipėdos ir Panevėžio arenos turi kainuoti po 80-90 milijonų litų, nors anksčiau buvo numatyta tam skirti daugiau lėšų. Pasak R. Taraškevičiaus, Vyriausybės indėlis čia turėtų būti maksimalus.
Kauno vicemeras: čempionatas Kauno neaplenks
Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis aiškino, kad dabar situacija Kaune pakankami aiški – patvirtinti darbų terminai. Pasak jo, kitų metų vasarį jau turėtų būti skelbiamas rangovo konkursas. „Čempionatas Kauno neturėtų aplenkti, manau, kad galbūt tuo šiek tiek spekuliuojama, tačiau tam tikro neaiškumo buvo. Dabar esame apsisprendę – arena turi būti pastatyta Nemuno saloje, 2010 m., ta linkme ir dirbama“, - tikino jis.
R. Mikaitis sakė, kad, atkreipus dėmesį į sporto rūmų svarbą Kaunui ir visai Lietuvai, prašoma maksimalaus Vyriausybės indėlio. Numatoma bendra projekto vertė – 200 milijonų, 50 milijonų šios sumos turėtų suvalgyti infrastruktūros Nemuno saloje sutvarkymas.
Vicemeras mano, kad 2000 vietų viešbučiuose 2011 m. Kaune užtikrinti nebus sunku.
Lapkritį į Lietuvą atvyksta „FIBA Europe“ atstovas, kuris informuos apie keliamus reikalavimus ir organizuojant krepšinio čempionatą Ispanijoje padarytas klaidas. Gruodį patarimus, ką keisti ir išvengti klaidų, pateiks Ispanijos atstovai.
Sprendimą XXXVII Europos vyrų krepšinio čempionatą surengti Lietuvoje FIBA priėmė 2005 metais. Tikimasi, kad grupių varžybos vyks Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, o atkrintamosios - Vilniuje. Paskutinį kartą Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje vyko 1939 metais.