Tačiau jei jam būtų 16 ar 17 metų, jis nebūtų nei NBA čempionas, nei pripažintas supersnaiperis, o į jo banko sąskaitą per metus neįbyrėtų 12 milijonų JAV dolerių, galbūt ta linksma šypsena jo veide labai ilgai ir neužsilaikytų.
Taip, šiais laikais nieko pernelyg jau nebestebina taiklūs žiūrovų metimai iš aikštės vidurio, už kuriuos jie kartkartėmis susižeria kelias dešimtis tūkstančių JAV dolerių.
Tačiau trumpam nusikelkime 20 metų atgal – į 1995-uosius.
16-metis Mike'as Hobanas buvo tik paprastas krepšinio gerbėjas, svajojantis apie studijas koledže ir tai, kad norėtų tėvams už visą jų rūpestį nupirkti namą kur nors Floridoje, kai jam, nieko nenutuokiančiam, vieną popietę paskambino iš NBA.
„Ar čia Mike'as Hobanas? Jūsų balsavimo kortelė buvo atrinkta iš 6,254427 mln. atsiųstų. Jūs artėjančio NBA „Žvaigždžių savaitgalio“ Finikse metu turėsite galimybę atlikti tritaškį metimą. Jei pataikysite jį, laimėsite vieną milijoną dolerių“, – pranešė balsas kitame telefono ragelio gale.
Nors tuo metu socialiniai tinklai dar buvo tolima ateitis, paauglys akimirksniu tapo įžymybe. NBA paskyrė Finikso „Suns“ žvaigždę Daną Majerlę jo treneriu, į savo laidą M. Hobaną kvietė Davidas Lettermanas, nacionalinė spauda mirgėjo publikacijomis apie jį.
Per kitą savaitę M. Hobanas po truputį pradėjo nujausti tai, koks spaudimas jo laukia – jis kelias naktis iš eilės atsibudo išpiltas šalto prakaito. Tačiau tai buvo tik lengva repeticija.
Iki tol NBA niekam niekada nesiūlė 1 milijono dolerio už vieną metimą. Natūralu, kad Finikse kilo milžiniškas ažiotažas, o „America West“ arenoje šeštadienį nebuvo nė vienos laisvos vietos iš 19,023 tūkst. Visi taip laukė milijono verto tritaškio, kad įvyko nematytas dalykas – TNT televizijos reitingai šoktelėjo per pačią NBA naujokų rungtynių pertrauką, t. y. tada, kai ir turėjo būti metamas tas tritaškis.
Kai M. Hobanas, panarinęs galvą, nedrąsiai įžengė į aikštę, Finikso arena tiesiog pašėlo – paauglį sutiko garsiais palaikymo šūksniais ir audringomis ovacijomis.
16-metis, sekamas daugybės TV kamerų, nuėjo prie savo pasirinktos vietos.
Teisėjas dar kartą priminė, kad M. Hobanas turi tik vieną metimą. Kiek apšilęs jis paėmė kamuolį į rankas, pritūpė, atsispyrė, pašoko ir paleido kamuolį iš savo rankų – šis skriejo tiesiai link lanko, bet nusileido per anksti, nepasiekęs tikslo ir nieko nepalietęs.
M. Hobanas iš nusivylimo rankomis perbraukė parketą. Netrukus jis puolė į tėvų glėbį.
„Tu vertas daugiau nei milijono dolerių“, – ramino jį mama Marilyn.
D. Majerle taip pat guodė savo auklėtinį: „Aš būčiau nepataikęs dar labiau, jei metimo vertė būtų milijonas“.
Bet bene didžiausią palaikymą išreiškė pilnutėlė „America West“ atena, iškart po nesėkmingo bandymo ėmusi skanduoti: „Dar vieną metimą! Dar vieną metimą!“
M. Hobanas į tai atsakė: „Aš labai norėčiau dar vieno metimo. Bet turėjau pataikyti šį. Atsiprašau“.
Organizatoriai pranešė, kad M. Hobanas neiškeliaus tuščiomis, jo laukia paguodos prizas – 10 tūkst. JAV dolerių. Jei paauglys tai būtų žinojęs anksčiau, galbūt tas jį slėgęs spaudimas ir įtampa būtų bent kiek mažesni.
Jaunuolis sunkiai išgyveno neišnaudotą auksinę progą. Kai kurie žmonės, pravažiuodami pro jo namus, sušukdavo žodį „balionas“ ir dar ilgai neleido jam pamiršti to nemalonaus įvykio.
Net ir praėjus 10 metų jis nesutiko duoti naujo interviu bei negalėjo žiūrėti to metimo vaizdo įrašo, nors jau buvo sėkmingai baigęs Ohajo universitetą ir laimingai vedęs.
Paskui NBA dar trejus metus rengė tokį patį konkursą, tačiau nė vienam iš kitų trijų dalyvių pataikyti milijono dolerių vertės tritaškio taip ir nepavyko.
Visi jie tenkinosi 10 tūkst. dolerių paguodos prizu ir išgyventomis keliomis neįkainojamomis gyvenimo pamokomis.
