Pirštais baksnoja tuos, kurių nepasiekia
Rinktinių treneriai kaltina neatsakingai naują varžybų sistemą įdiegusią Tarptautinę krepšinio federaciją (FIBA), žaidėjų į rinktines nenorinčius išleisti klubus ir pagalius į ratus kaišiojančią Eurolygą.
Žaidėjai piktinasi, kad yra verčiami rinktis tarp darbdavių ir tėvynės interesų.
Klubai ir jų treneriai skalpuoja FIBA.
Federacijos atakuoja Eurolygą. Arba tiesiog tyli.
Bendrai paėmus, krepšinio veikėjai kritikuoja visus, tik ne tuos, su kuriais yra susiję tiesiogiai ir kuriems iš tiesų gali turėti kokios nors įtakos.
Per pastaruosius porą metų krepšinio bendruomenė ėmė kalbėti vis aštresniais epitetais, bet nepasakė nieko, kas realiai padėtų rasti išeičių iš akligatvio.
Tai primena iki siūlo galo sulijusį žmogų, kuris pyksta ant pasaulio vietoje to, kad pabandytų prisiminti, kur paliko skėtį.
Krepšinio problema – paprasta ir daug kam jau spėjusi įgristi – yra nesuderinti kalendoriai. Bet niekas nerodo iniciatyvos šią problemą sprendžiant.
Patogiausia garsiai keiksnoti tuos, su kuriais neturi reikalų.
Iš tikrųjų, rinktinių treneriai turėtų kaltinti neatvykstančius žaidėjus, krepšininkai – juos spaudžiančius klubus, šie – jokių nuolaidų dėl tvarkaraščio nedarančią Eurolygą.
Analogiškai, federacijos turėtų užsipulti ne ką kitą, o FIBA – juk tai ji paleido pirmą sniego gniūžtę, kai oportunistiškai įvedė naują varžybų sistemą, prieš tai nesusitarusi dėl sklandžiam jos veikimui būtinų sąlygų.
Tai būtų logiška, bet nemalonu – juk kas norės pyktis su savo artimiausia aplinka?
Dar sunkiau pačiam prisiimti atsakomybę.
Galutinio žodžio kratosi ir klubai, ir žaidėjai
Kauno „Žalgirio“ strategas Šarūnas Jasikevičius pirma garsiai pareiškė nenorintis, kad žaidėjai kontrolinį turnyrą Turkijoje išmainytų į nacionalinės komandos rungtynes, o paskui paliko auklėtiniams „apsispręsti“ patiems.
Nieko keisto, kad tokiomis aplinkybėmis apsisprendė vienintelis Edgaras Ulanovas. Pirmas ir paskutinis „Žalgirio“ žaidėjas, atvykęs į rinktinę per keturis pasaulio čempionato „atrankos“ langus, iš kurių du buvo ne klubų sezono metu. Likę du jau kirsis su Eurolygos kovomis, tad žalgiriečių nacionalinėje ekipoje daugiau nebus.
Lietuvos rinktinės vairininkas Dainius Adomaitis piktinosi klubais, bet nutylėjo klausiamas apie atskirus žaidėjus.
Tarkime, kroatas Ivica Zubacas Krepšinis.lt teigė, jog į rinktinę atvyko nepaisydamas Los Andželo „Lakers“ klubo nurodymų treniruotis individualiai.
Kaip ir Indianos „Pacers“ atstovas Bojanas Bogdanovičius. Jo bendraklubis Domantas Sabonis liko ruoštis sezonui anapus Atlanto.
Ketvirtadalis europiečių (17 iš 65) iš NBA rado būdų kaip sužaisti šiame atrankos „lange“. Nors ir nedidelė, bet vis dėlto dalis krepšininkų parodė, kad labai norint galima viskas.
Jonas Valančiūnas teigė, jog prie rinktinės neprisijungs, nes rugsėjo 15 d. turi prisistatyti į Torontą.
Tuo metu „Raptors“ komunikacijos direktorius Philipas Summersas Krepšinis.lt informavo, kad lietuvis laukiamas 9 dienomis vėliau – rugsėjo 24 d. vyksiančiame komandos pristatyme žiniasklaidai, iškart po kurio prasideda oficiali treniruočių stovykla.
Visus gyvenimo aspektus taisyklėmis reguliuoti mėgstanti NBA centralizuotai nustato datą, nuo kada galima pradėti rengtis sezonui. Įprasta, kad žaidėjai prieš tai sportuoja individualiai ir „ruošiasi pasiruošimui“. Bet šis etapas nėra griežtai reglamentuotas, todėl priklauso vien nuo klubo ir krepšininko susitarimo.
Pavyzdžiui, J. Valančiūno komandos draugo Serge'o Ibakos agentas Pere Gallego Krepšinis.lt teigė, kad jo klientas į Torontą turi atvykti tik rugsėjo 23 d.
Tad septintus metus NBA pradėsiantis vidurio puolėjas iš Utenos taip pat galėjo rinktis.
„Prisijungti prie komandos rugsėjo 15 dieną buvo naujojo vyriausiojo trenerio (Nicko Nurse'o – Krepšinis.lt) ir Jono susitarimas dar birželio pabaigoje, kai treneris lankėsi Budapešte ir stebėjo Lietuvos rinktinės rungtynes prieš Vengriją. Atsižvelgdamas į pasikeitusias aplinkybes, suprasdamas ateinančio sezono svarbą ir trenerio prašymą, Jonas pažadėjo atvykti ir prisijungti prie komandos anksčiau.
Daug krepšininkų, ir ne tik NBA, yra išreiškę nusivylimą naująja atrankos sistema, neleidžiančia rinktinėms kovoti stipriausiomis sudėtimis. Kaip ten bebūtų, Jonas nuo 2007 metų jau 12 metų kiekvieną vasarą atstovauja Lietuvai“, – J. Valančiūno motyvus Krepšinis.lt aiškino jam atstovaujančios agentūros „East Players“ vadovas.
Fiasko rizika
Pateisinti neatvykusius žaidėjus galima pragmatišku situacijos vertinimu: net iki netikėtos pergalės prieš Kroatiją Lietuvos rinktinės padėtis turnyro lentelėje buvo pakankamai saugi. O dabar D. Adomaičio ekipai patekti į pasaulio čempionatą gali sukliudyti tik visiška krepšinio katastrofa.
Netoli tokios atsidūrė Kroatija.
Šios šalies krepšinio federacijai vadovaujantis buvęs Europos čempionas ir olimpinis vicečempionas S. Vrankovičius Krepšinis.lt prisipažino, jog neturėjo įtakos buriant sudėtį rungtynėms su lietuviais ir lenkais.
Jo žodžiais, viskas priklausė tik nuo žaidėjų geranoriškumo.
„Dėl B. Bogdanovičiaus ir Dario Šaričiaus nekilo jokių klaustukų – jie būna visada, kai tam yra nors menkiausia galimybė. Tuo metu mūsų jaunimas iš NBA labiau priklausomas nuo klubų. Kartais jie turi dalyvauti NBA vasaros lygoje, individualiose treniruotėse. Tuomet mes, kaip federacija, nieko nebegalime padaryti. Ačiū Dievui, kad I. Zubacas atvyko ir dabar, ir birželį, kai padėjo nugalėti Italiją ir išsaugojo mūsų viltis patekti į pasaulio čempionatą“, – kalbėjo S. Vrankovičius.
Anot 54-erių buvusio Jugoslavijos rinktinės vidurio puolėjo, vietos klubai savo žaidėjus išleidžia visada – S. Vrankovičius tvirtino neįsivaizduojantis, kad, pavyzdžiui, Zagrebo „Cibona“ galėtų nesutikti nacionalinei komandai „paskolinti“ Josipo Bilinovaco ar kitų krepšininkų.
Priminus apie „Žalgirio“ poziciją, aukštaūgis prezidentas taktiškai šypsojosi.
„Na, „Cibona“ juk nežaidžia Eurolygoje. Ten – visai kiti reikalai. Šiaip ar taip, su Kroatijos klubais jokių problemų neturime, jie bendradarbiauja“, – sakė S. Vrankovičius.
Vis dėlto pajėgos, kurias gali pasiūlyti vietinės komandos, akivaizdžiai yra per kuklios.
Net šeši kroatai rungtyniauja NBA. Pridėkime Eurolygoje žaidžiantį Krunoslavą Simoną – klubų sezono metu Kroatijos rinktinės strategas Draženas Anzulovičius netenka daugiau nei pusės optimalios sudėties.
Kroatija kartu su Slovėnija dabar yra stambiausios žuvys, įsipainiojusios naujųjų FIBA atrankos varžybų tinkle. Kitaip nei spragas sėkmingai kamšantys lietuviai, dvi Balkanų valstybės rizikuoja likti be pasaulio čempionato.
Veikiausiai būtent dėl to S. Vrankovičius pirmas iš federacijų vadovų ėmė piktintis ne Eurolyga, o FIBA.
Tarėsi dėl „langų“
Būdamos FIBA narėmis, nacionalinės federacijos vengia kritikuoti motininę organizaciją.
Vieni – pavyzdžiui, Jorge Garbajosa (Ispanija), Andrejus Kirilenka (Rusija), Jeanas-Pierre'as Siutatas (Prancūzija) ar Gianni Petrucci (Italija) – remia „langų“ sistemą ir dėl visų nesklandumų kaltina Eurolygos vadovą Jordi Bertomeu.
Kiti – tarp jų ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis – nei kalba, nei daro.
Bent jau viešai.
Rungtynių tarp Lietuvos ir Kroatijos išvakarėse A. Sabonis ir S. Vrankovičius ilgokai diskutavo Osijeko viešbučio lauko kavinėje.
Pasirodo, du buvę konkurentai krepšinio aikštėje aptarinėjo ne prieš savaitę Vilniuje vykusį Seulo olimpinių čempionų suvažiavimą – prieš 30 metų SSRS rinktinė kovoje dėl aukso aplenkė būtent S. Vrankovičiaus atstovaujamą Jugoslaviją.
„Mes kalbėjomės apie FIBA, apie šiuos atrankos „langus“, – teigė kroatas. – Net nežinau, kaip išsireikšti. Viena vertus, FIBA skatina mus dalyvauti pasaulio čempionate. Iš kitos pusės, nesudaro sąlygų ten patekti. Tai – visiška nesąmonė. Esame maža šalis, šeši krepšininkai mums yra labai daug. Juos išėmus, žaisti neįmanoma. Rezultatas gali būti toks, kad Kroatija nepateks į pasaulio čempionatą. Ši sistema nukreipta prieš patį krepšinį.“
Nori audiencijos pas reformų autorių
S. Vrankovičius nebeslepia apmaudo dėl tarptautinio krepšinio varžybų sistemos reformą inicijavusio FIBA generalinio sekretoriaus Patricko Baumanno sprendimų.
Panašu, kad Kroatijos krepšinio „galva“ bando agituoti ir savo kolegas.
„Ko nors turime imtis. Mažų mažiausiai, bent jau pasikalbėti su FIBA štabu, prašyti pokyčių. Jei atvirai, iki šiol nesu turėjęs progos tiesiogiai pabendrauti su P. Baumannu. O labai norėčiau.
Išsakyčiau savo ir visos Kroatijos federacijos nuomonę. Juk mes ne kažkokie prašalaičiai, esame krepšinio žmonės. Mūsų nuomonę turėtų gerbti. Taip, gal mes klystame, bet aš tuo abejoju“, – Krepšinis.lt kalbėjo S. Vrankovičius.
Vis dėlto praeities krepšinio įžymybė prisipažįsta kol kas neturintis jokio konkrečių veiksmų plano.
„Kažin, ar dabar ką nors bepadarysime. Lapkritį ir vasarį jau suplanuotos rungtynės, nori ar nenori, reikės žaisti. Aš tik tikiuosi, kad šios pasaulio čempionato atrankos varžybos tokios bus pirmos ir paskutinės“, – pareiškė S. Vrankovičius.
Su Krepšinis.lt jis kalbėjosi prieš rungtynes „Gradski vrt“ arenoje, atnešusias šeimininkams dar vieną pralaimėjimą.
Šįkart kroatai skųstis gali tik patys savimi, nes turėjo pakankamai kozirių, kad įveiktų lietuvius, bet to padaryti nesugebėjo.
Vis dėlto paskutinius ir lemiamus keturis mačus pasaulio čempionato atrankoje jie turės žaisti „antra sudėtimi“.
Tad S. Vrankovičiaus noras „kažko imtis“ laikui bėgant turėtų tik augti.