Milžinišką patirtį krepšinyje sukaupęs 81-erių dabartinis LKF garbės prezidentas nedrįso prognozuoti LKL finalo serijos baigties. Jo nuomone, laukia karšta, nenuspėjama kova.
V. Garastas pabrėžė, kad „Žalgirio“ rezervai – didesni, bet juos dar reikia išnaudoti. Tuo tarpu „Lietuvos rytas“, po dvejų metų pertraukos pagaliau įveikęs „Žalgirį“, atsikratė nevisavertiškumo komplekso ir prieš lemiamas sezono kovas atrodo geriau pasirengęs, aktyvesnis ir labiau norintis laimėti.
– Po paskutinių reguliaraus sezono rungtynių netiko kalbos, kad „Žalgirio“ pralaimėjimas 70:73 „Lietuvos rytui“ galėjo būti surežisuotas. Ką manote jūs?, – sportIN.lt paklausė V. Garasto.
– Netikiu. Tokios kalbos – be reikalo. Juk „Žalgiris“ pralaimėjo ir „Neptūnui“ – tada taip pat susitarė? Ne. Daugiau įmetė ir tiek. Pažiūrėkite į rungtynes, „Lietuvos rytas“ metė 33 tritaškius ir tik 29 dvitaškius. (Eimantas) Bendžius metė 9 tritaškius (pataikė 6), (Janis) Blūmas – net 12 (2). Akivaizdu, kad „Lietuvos rytas“ – tritaškininkų komanda. Tai ką reikia daryti? Reikia dengti žmones, neleisti jiems išmesti laisviems! Jei pamenate rungtynes, tai jie mėtė laisvi. Aš visada kartojau, kad trys kart du – šeši, o trys kart trys – devyni. Va, ir visa paslaptis, o pralaimėjo juk 3 taškais.
Plius neįmetė baudų (28/46 – sportIN.lt). Tai ką – tyčia? Lavrinovičius iš keturių pataikė vieną... Tai yra gėda! Tai koks tu sportininkas, jei žiūrint 15 tūkst. žiūrovų tyčia pralaimi? Jokių kalbų nėra. Jos – be reikalo. Pralaimėjo pagal visas taisykles ir viskas! „Žalgiriui“ jau reikia daryti išvadas. Gavo nuo „Neptūno“, nuo „Lietuvos ryto“, nuo Minsko („Cmoki“). Tai čia visą laiką tyčia?
Verkia, kad algų negauna. Galima dar visus metus nemokėti – jie turi susikaupę pinigų. Reikia tik tylėti. Aš palyginu su tais laikas, kai mes dirbdavome už 200 rublių. Dabar būtų – 2 litai! Juk kai keitė pinigus, už 100 rublių davė vieną litą. Bet prisiminkite, kaip tada krepšininkai žaidė! Reikia pabaigti visas kalbas (apie susitarimus). Gero diržo reikia!
– Sezono pradžioje ir viduryje visi vienbalsiai prognozavo, kad „Žalgiris“ sutriuškins „Lietuvos rytą“ ir trečią kartą iš eilės taps čempionu. Ar tos paskutinės rungtynės mums žada intrigą kovoje dėl aukso?
– Jos parodė, kad kai kam dar reikia labai gerai pagalvoti. „Lietuvos rytas“ gavo velniškai gerą injekciją psichologiškai. Po dvejų metų pertraukos patikėjo, kad gali laimėti. Komanda – užtikrinta, o kuo dabar tas „Žalgiris“ geresnis? Kur ta garantija?!
– „Žalgiris“ prašė sutrumpinti seriją...
– Tai reikėjo laimėti! „Lietuvos rytas“ būtų likęs ketvirtoje vietoje, o „Žalgiris“ – susimažinęs seriją. Būtų žaidę pusfinalyje iki dviejų pergalių. Tada finale, jei žaistų su „Prienais“ ar dar kuo, galėjo laimėti ir 4:0. Viskas buvo „Žalgirio“ rankose – ne valdininkų. Pats išeini į aikštelę ir susitrumpini seriją. Retai taip pasitaiko, tačiau pats Dievas į rankas davė tokią galimybę, kurią reikėjo tik pasiimti.
– O kaip vertinate trenerių darbą tose rungtynėse? „Žalgiris“ iššvaistė net 17 taškų persvarą, ar tai reiškia, kad Dirkas Bauermannas pergudravo Joaną Plazą? Kokią įtaką šių trenerių kova gali turėti LKL finalo serijos baigčiai?
– Žinote, aš D. Bauermanną vertinu. Manau, jis labai tvarkingai vadovauja komandai. J. Plaza? Nekomentuoju... (pauzė). Nenoriu kalbėti apie kitus trenerius, aš jo nepažįstu, nesu matęs jo treniruočių...
Treneriu buvau 42-ejus metus. Daug mačiau, daug kur dalyvavau. Aš nepripažįstu tų ledo ritulio keitimų krepšyje. Aš manau, jog turi būti penketas – kumštis, kuriuo aš pasitikiu ir žinau, kad lemiamu momentu jis sužais. Toliau turi būti artimiausias rezervas – tas pakeis tą, o tas aną. Dabar vyksta velnias žino kas. Dalyvavau dvejose olimpiadose, žaidėme ir prieš „Dream Team“ – ir jie turėjo savo penketą, nors į aikštelę galėjo leisti ką tik norėjo.
Norint laimėti, užtenka aštuonių gerų žaidėjų. Nereikia tų dvylikos. Pažiūrėkit NBA, ar ten žaidžia po 12 krepšininkų? Ne! Žaidėjai nuvargsta? Kur tas nuovargis? Žaidžia po 10 minučių, įskaičiuojant keitimus, baudų metimus, pertraukėles, kurios trunka nebe minutę, o gal tris, nes vykdo visokius žaidimėlius. Didžioji pertrauka trunka nebe 10, o 15 minučių. Šitaip galima visą dieną žaisti, kur čia pavargti? Jeigu žaidėjas geras, gali man rinkti taškus, tai kodėl jis turi žaisti tik 25 minutes? Aišku, dar rungtynės nelygios rungtynėms. Galiu panaudoti 10 krepšininkų, kai jos nesvarbios. Bet kai svarbios – viskas. Reikia išeiti išlošti, o ne palošti! Yra skirtumas.
Nepripažįstu aš tokių keitimų, kai lieka 20 sekundžių iki kėlinio pabaigos ir išleidžia žaidėją. Pažiūrėkite, jis kamuolio per tą laiką negauna. Kam jį leisti? Taigi puikios sąlygos gauti traumą! Aš, prieš išleisdamas žaidėją, liepdavau jam apšilti – pabėgioti šiek tiek. Žmogus turi save paruošti būsimam krūviui, juk taip? Dabar žmogus pakyla nuo suolo ir plumpt – į aikštę.
Dabar tie vaikščiojimai šalia šoninės linijos... Vaikšto, pritupia, nežiūri... Man tai – juokinga! Treneris turi sėdėti, yra asistentai. Aš visada kalbėdavau su asistentais, visi gyvai mąstydavome – galva turi dirbti. Dabar matome tokį vaizdą: treneris vaikšto pagal šoninę liniją, paima minutės pertraukėlę, tada asistentai sueina su popieriais, visi penki sustoja ir kažką aiškinasi ir tik tada treneris prieina ir kažką pasako krepšininkams. Tai ką bekalbėti? Kiek laiko liko? 15 sekundžių? 20?
Visada pats vesdavau žurnalą – kas, kiek metė, per ką ir t.t. Pavyzdžiui, pasižymėčiau, kad E. Bendžius man įmetė 18 taškų. Tas ir tas dengė, to ir to nepadarė ir taip toliau. Po dviejų mėnesių – vėl rungtynės su tuo pačiu varžovu. Atsiverčiu žurnalą ir matau. O dabar – taigi nieko neatsimins. Sako, kad reikia pagerinti gynybą. Man labai įdomu, kaip jie tą gynybą pagerins? Mes tai vesdavome žurnalą. Prie kiekvieno žaidėjo būdavo penki momentai: negrįžo į gynybą, jį „apžaidė“ vienas prieš vieną, neatsitvėrė, leido mesti laisvam ir leido įkirsti. Žiūrime rungtynes ir matome, kad jis negrįžta į gynybą, neatsitveria. Va, kur yra gynybos pagerinimas – aš konkrečiai galiu pasakyti, ką žaidėjas daro blogai. Dabar aš nežinau.
Tarkim dviguba gynyba – bet kokiu momentu puola dviese. Yra situacijų, kai tai pasiteisina, tačiau bet kokiu momentu puola dviese ir leidžia tritaškį mesti laisvam – dabar tokį vaizdą matome. Viskas vyksta atvirkščiai. Ant kažkokio ten, atsiprašant, žaidėjėlio puola dviese, kai palieka laisvą tą, kuris įmeta tritaškius. Kur čia logika?
– Kas bus svarbiausia šioje LKL finalo serijoje? Kokių rezervų matote?
– „Lietuvos rytas“ po krepšiu atrodo ženkliai silpnesnis. Jei „Žalgiris“ išgaudys jų tritaškininkus, tai sugriebs už gerklės.
Dabar aš matau tą patį vaizdą ir gynyboje, ir puolime. Komanda neturi skirtingų išsidėstymų, nors jų yra labai daug – centras stovi ant ūselio, ant baudos linijos, vienas gali būti atsitraukęs, gali nusileisti žemyn, stovėti vienoje tiesėje, pusračiu... Kiekvienas skirtingas išsidėstymas yra skirtingas variantas taktikoje. Dabar aš matau tą patį. Varo, varo tą kamuolį aplinkui, zuja, zuja. Mezga tą, vadinamą, megztinį. Paskui atbėga centras, toks (Robertas) Javtokas, kuris negali mesti iš toli, negali atlikti perdavimo ir tampa įžaidėju...
Tai kur tą mažiuką dėt? Vyt lauk, tegul eina namo, jis ten nereikalingas! Na, nesąmonė! Man atrodo, kad centras turi būti pavojingas apačioje, po krepšiu, o ne viršuje. Jūs pažiūrėkite, niekas jo nedengia, atsitraukia per tris metrus ir stovi. Na, juokinga… Ir visi taip. Aš nesuprantu, čia patentą reikia mokėti tam, kuris taip sugalvojo? Tokį (Arvydą) Sabonį, tai dar gali atitraukti, jis metimą turėdavo iš toli, gali tai panaudoti taktikoje, bet ne tą, kuris neįmeta. Aš sakydavau, jei nemeta, tai atsitrauk – jis nereikalingas, nedenkite jo, padėkite kitiems.
Dar rezervas. Pavyzdžiui, E. Bendžius įmetė šešis tritaškius. Būtų įmetęs tris – atsargoje jau būtų 9 taškai. Arba panaudoti mišrią gynybą, su kuria mes laimėjome Džonso taurę. Buvome gavę nuo komandos 16 taškų pogrupyje. Padarėme išvadas, padarėme mišrią gynybą – du asmeniškai, trys zona, jei keičia – vienas asmeniškai, keturi zona. Viskas – 6 taškais laimėjome tas rungtynes. 22 taškus sutaupėme vien tik dėl geros taktikos gynyboje! Bet komanda turi mokėti, būti apmokyta. Jeigu ji kvaila – tada nieko nepadarysi.
– O „Žalgirio“ finansinė padėtis? Kokią įtaką gali turėti žaidimas be algos?
– „Žalgiriui“ pasiteisinimų yra – traumos, kiti žaidėjai išėjo. Komanda dabar yra nusėdusi, be nuotaikos, tokia įvyniota į vatą... Kai nuvažiavo į Vokietiją, gavo nuo ALBA į vienus vartus! Gėda buvo žiūrėti. Tie greitesni, aštresni, gyvi, o šitie... Kažkas man ir sako: „jie verkia, kad algos negavo – tai už ką jiems jas mokėti? Reikia kažką parodyti“.
Vyksta dabar visokios akcijos, prašo publikos: „aukokite pinigus, duokite“. Tai palaukite – kas daugiau uždirba? Pavyzdžiui, kai aš buvau (LKF) prezidentu, mano atlyginimas siekė 2000 litų. Dabar atvažiuoja koks 20-metis ir uždirba 15 tūkstančių. Man negera... Ne gaila, bet kažkas yra netvarkoje. Palyginus su tuo, kas vyksta visuomenėje, ekonomikoje, krepšinyje viskas yra iškreipta.