„Nėra taip, kad atsijungčiau dvi savaites nuo darbų. Tą patį galėtų pasakyti ir kiekvienas klubo vadovas ar administracijos kolega. Tokia darbo specifika, tam tikras gyvenimo būdas.
Tiesiog negali palikti savo darbų, tačiau man tai patinka“, – prisipažįsta M. Purlys, kuris laidoje „Krepšinio zona“ pasidalino mintimis apie svarbiausius tarpsezonio darbus, konkurenciją vietiniame fronte ir du Lietuvos klubus Europos taurėje.
– Sekmadienį klubas pradžiugino savo sirgalius naujiena apie pratęstą sutartį su Gediminu Oreliku. Jo naudą komandai išduoda statistika, tačiau ko nepasako „sausi“ skaičiai, kiek buvo svarbu išsaugoti vieną komandos lyderių?
– Tiek Vytenis Lipkevičius, tiek Gabrielius Maldūnas, taip pat ir Gediminas – lietuviai, kurie komandoje – ne pirmi metai, žino klubo tradicijas, suvokia, ko reikia komandai.
Tokių lietuvių išsaugojimas – prioritetinis darbas. Džiaugiamės sutarę su Gediminu dėl naujos sutarties, tai ne vienerių metų kontraktas, o pagal formulę „1+1“, po sezono galėsime sutartį pratęsti.
Tai palanki situacija tiek krepšininkui, tiek ir klubui.
Su Gediminu apie tolimesnį bendradarbiavimą kalbėjome ir sezono eigoje, svarstėme, kokie galėtų būti variantai, kalbėjome ir apie finansus. Negalima sakyti, kad su juo derybos prasidėjo pasibaigus LKL pirmenybėms. Džiugu, kad pasiekėme susitarimą birželio pabaigoje.
Manau, gera situacija mums turėti tokį žaidėją. Pasikartosiu, tai vienas komandos veidų, lietuvis, turi savo balsą ir yra svarbus klubui.
– Po bronzinės pergalės buvęs strategas Nenadas Čanakas užsiminė apie tai, kad Panevėžyje sutiko tikrą draugą ir turėjo omeny jus. Nustebino tokie buvusio bendražygio žodžiai ir atsiliepimai?
– Šilti santykiai tvyrojo ne tik profesine, bet ir asmenine prasme. Nenadas visų pirma puikus, sąžiningas, doras žmogus. Su juo dirbti ne tik man, bet visam klubo kolektyvui buvo vienas malonumas.
Gaila, kad atėjo bendradarbiavimo pabaiga ir tam tikras finišas, bet tikriausiai tai buvo neišvengiama. Atsakant į jūsų klausimą,taip, Nenado draugystę labai vertinu.
– LKL sezono uždarymo vakare minėjote, kad naujo stratego paieškose pirmenybę teiksite Lietuvos strategui, buvo bandymų pakviesti Rimą Kurtinaitį ar kitus šalies krepšinio specialistus?
– Pasidairėme (šypsosi) ir priėmėme sprendimą dirbti su Robertu Štelmaheriu.
Kaip ir prieš tai, taip ir dabar vyrauja komandinis darbas komplektuojant komandą. Tai ne tik mano, bet ir kitų klubo darbuotojų, trenerio asistentų darbas. Turime susikūrę grupę, kurioje siunčiame informaciją, atsirenkame žaidėjus, kurie mus domina, vyksta diskusijos, žiūrime kelis variantus.
Kaip ir kiekvieną vasarą, taip ir šią – tai nėra vieno, dviejų žmonių pastangos, o viso klubo administracijos darbas atrenkant potencialius naujokus, o jau galutinis žodis priklausys, žinoma, strategui.
– Kaip pernai debiutavęs „Wolves“ klubas keitė konkurencinę aplinką kovoje dėl pajėgių Lietuvos krepšininkų, gal jų kainos tapo aukštesnės? Galima daryti prielaidą, kad „Wolves“ domino ir tas pats G. Orelikas?
– Sunku spręsti, kuo kiti klubai domisi, bet džiaugiamės, kad G. Orelikas liko mūsų klube. Kalbant apie „Wolves“ atsiradimą, tai be galo geras dalykas šalies krepšinio bendruomenei, sirgaliams. Tai organizacija su ambicijomis, tikslais, dideliu biudžetu, nuo to krepšinis tik laimi.
Taip, tai konkurentas, ne biudžeto, o tikslų, turnyro lentelės prasme.
Dėl pačių žaidėjų, nemanau, kad galime konkuruoti su „Wolves“, biudžeto dydis ženkliai skiriasi. Pamename praėjusius metus, kada buvo išpirktas Kristupas Žemaitis, matome, kokio kalibro žaidėjai atstovavo klubui.
Manau, jų biudžetas nemažės, o su Europos taure tikslai tik augs. Laukia įdomi vasara, bus įdomu stebėti kitus klubus, ne tik „Wolves“. Taip, „Žalgiris“ – kitoje lentynoje, beveik susikomplektavęs sudėtį, bet bus įdomūs „Ryto“, Utenos, Jonavos klubo ėjimai.
– „Lietkabelyje“ jau yra lietuvių žaidėjų branduolys su Vyteniu Lipkevičiumi, Gabrieliu Maldūnu ir G. Oreliku, kas iš buvusių legionierių galėtų likti ir kuriuos norėtumėte matyti komandoje?
– Dar pamiršote 18-metį panevėžietį Niką Stuknį, jis taip pat turi kontraktą kitam sezonui ir bus 12-uke. Kristianas Kullamae jau pasirašė sutartį su Ispanijos ACB klubu, žais Bilbao komandoje.
Jamelo Morriso vertė ženkliai pakilo, nenorėčiau spėlioti kiek, bet nemažiau nei dukart (žais Italijoje).
Kaip ir kasmet, „Lietkabelis“ išugdo žaidėjus, išauga mūsų klubo batus ir pasirašo žymiai pelningesnius kontraktus, o mums ateina laikas ieškoti naujų talentų.
– Ar klube vėl galima tikėtis jaunų talentų, tokių, kaip praėjusiame sezone žaidę Paulius Murauskas, Mantas Rubštavičius?
– Taip, kalbame su „Žalgiriu“ dėl vieno perspektyvaus žaidėjo, norime pratęsti tą tradiciją. Matome, ir „Žalgiris“ pozityviai žiūri į tokį bendradarbiavimą. Juk ir P. Murauskas, ir M. Rubštavičius puikiai atsiskleidė. Ir klubas gavo daug dėmesio iš NBA skautų. Manau, liksime prie to paties modelio, tikiuosi, kad mums pavyks susitarti.
– Po LKL sezono kolegai minėjote, kad kitą sezoną Europos taurėje dviejų Lietuvos ekipų tikrai nebus. Ar nustebino faktas, kad Europos taurėje – abu klubai iš Lietuvos?
– Labai nustebino. Pasikartosiu, Lietuvos krepšiniui tai labai geras dalykas, tiek ir mūsų konkurentams – „Wolves“ komandai.
Iš Europos taurės gaudavau labai konkrečią informaciją, aiškiai buvo pasakoma, kad Europos taurei Lietuvos rinka yra per maža dviem klubams iš Lietuvos.
Dabar matome kitokią situaciją ir tai yra gerai Lietuvos lygai, krepšinio bendruomenei ir sirgaliams.
– Patekimas į Eurolygos atkrintamąsias „Žalgirio“ piniginę papildė daugiau nei puse milijono eurų. Kokia klubų motyvacinė sistema Europos taurėje, ar į atkrintamąsias patekęs „Lietkabelis“ taip pat sulaukė finansinės paskatos iš turnyro organizatorių?
– Labai paprasta situacija. Visos komandos, kurios dalyvauja Europos taurėje, gauna po 100 tūkst. eurų. Galima sakyti, kad tai yra dalyvavimo mokestis. Toliau lieka tik dvi premijos – finalininkas iškovoja 200 tūkst. premiją ir čempionui atitenka 400 tūkst. eurų.
Žiūrint į skaičius, tos premijos nėra didelės, ypač į čempionų premiją, tačiau kita vertus, nugalėtojai gauna bilietą į Eurolygą. Čia jau atsiveria kiti finansai ir naujos galimybės.
– Vargu, ar 100 tūkst. Eur sumos pakanka padengti išvykų kaštus, tam tikra prasme, dalyvavimas Europos taurėje – nuostolingas reikalas.
– Žiūrint taip primityviai, taip, 100 tūkst. gal ir nepadengia, bet su „Eurocup“ turnyru gauname gerus žaidėjus už santykinai mažesnę kainą, žiūrovai gauna daugiau rungtynių, mes gauname daugiau pajamų iš namų mačų, iš parduodamų bilietų, abonementų. Tai ir miestui pridėtinė vertė. Kai turi daugiau rungtynių, rėmėjams gali pasiūlyti daugiau reklamos pozicijų.
Nereikia žiūrėti tik į premijas, yra kitų dalykų, iš kurių klubas gali gauti naudos.
– Galima sakyti, kad „Lietkabelis“ su turimomis galimybėmis remiasi į tam tikras lubas, su sėkmingo klubo veikla kyla ir jūsų kaip specialisto akcijos. Ar nėra minčių save išbandyti dar didesnio kalibro, turtingesniame klube?
– Prisiminkime 2021/22 metų sezoną ir jo finalo dalyvius, kas galėjo pagalvoti, kad žaisime finale, o pakeliui pusfinalyje įveiksime „Žalgirį“.
Viskas yra įmanoma. Žinoma, yra tam tikros ribos, bet, manau, tai, ką darome su kolegomis per paskutinius 5-7 metus, matosi ženklus kilimas. Kasmet demonstruojame gerus rezultatus, norėtume tą kartelę išlaikyti ir kitą sezoną.
Bandome įvairius variantus, kalbamės su rėmėjais, sirgaliais, kurių gretos padidėjo. Matome perspekyvų Panevėžyje ir darysime viską, kad išnaudotume jas. Ne tik Panevėžyje, bet dėmesį atkreipsime į rajoną, į gretimai esančius Biržus, Pakruojį, Kupiškį. Bandysime žvelgti plačiau į regioną ir, kaip sakote, bandysime pramušti tas lubas.
– Kalbant apie finansus, Registrų centre paskutiniame ataskaitų rinkinyje teigiama, kad ilgalaikius įsipareigojimus 2022 m. birželio 30 d. sudarė apie 1.14 mln. Eur suma. Finansiniais metais grynasis veiklos rezultatas sudarė beveik 631 tūkst. Eur nuostolių. Kokia situacija šiemet, ar klubas sumažino savo ilgalaikius įsipareigojimus ir ar išvengė šimtatūkstantinių nuostolių?
– Dėl tam tikrų teisinių dalykų, kurie eina į pabaigą, turėjome klubo veiklą vykdyti per kelias įmones, dėl to ir atsirado tokie skaičiai. Realiai kreditoriams nėra tokių ženklių įsipareigojimų, per paskutinius kelerius metus mums pavyko ženkliai sumažinti tuos įsipareigojimus.
Kiekvienais metais siunčiame audituotą ataskaitą Europos taurės organizatoriams, visada gauname licenciją, su LKL šiemet irgi nebuvo jokių problemų.
Vos prieš kelias dienas (06 30 d.) baigėsi mūsų finansiniai metai, vėlgi, veikla bus audituojama, esu užtikrintas ir labai ramus dėl „Lietkabelio“ ateities.