Tarp Europos ir Azijos
Dirbti į Kazachstaną R. Butautas atvyko praėjusio sezono viduryje – „Astana“ komandos vairininko poste jis pakeitė buvusį Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ strategą Aleksandrą Trifunovičių. Anot lietuvio, persikėlęs į tolimą kazachų kraštą kultūrinio šoko jis nepatyrė, tačiau prie matyti tuščias kėdes didelės namų arenos tribūnose treneriui buvo keistoka.
„Kazachstane labai populiarios imtynės, boksas, dviračių sportas, nes čia pasiekimai aukšti, sportininkai geri. Tačiau ir mūsų komanda turi savo sirgalių klubą, kuris renkasi į rungtynes, o kai vykstame į išvykas, sirgaliai ateina prie autobuso išlydėti. Aišku, keista žaisti arenoje, kurioje yra apie 10 tūkst. vietų, o žiūrovų gal 2 tūkst. Bet mano kolegos, kurie jau seniau dirba klube, sakė, jog krepšinis skinasi kelią, kad žmonių, ateinančių į varžybas, vis daugėja. Manau, kad viską lemia rezultatai“, – dėstė R. Butautas.
Nors žiūrovų dėmesiu krepšininkai ir nėra lepinami, pats „Astana“ klubas savo trenerių štabui ir žaidėjams yra sudaręs puikias salygas.
„Ir sąlygos sportavimui, ir gyvenimui yra labai geros – klubas suteikia visas galimybes tobulėti, buitimi taip pat nepriekaištingai pasirūpinta. Astanos žmonių gyvenimo būdas yra ne azijietiškas, o labiau europietiškas, todėl nekilo jokių problemų. Žmonės – kultūringi, besišypsantys, visada stengiasi padėti. Tikrai nejaučiu jokių skirtumų, palyginti su Lietuva ar kita Europos valstybe. Be to, jų nacionalinė virtuvė labai skani – ką jau mėgstu, tai mėgstu, – juokėsi R. Butautas. – Apskritai Astana – itin modernus miestas, nes pastatytas jis vos prieš 20 metų. Visur stiklas, plienas, žolės gazonai.“
Žaidėjus renkasi ne pagal pilietybę
Daugkartinė Kazachstano čempionė „Astanos“ komanda ir šį sezoną žais naujame FIBA Europos taurės turnyre, kovos ir VTB Vieningoje lygoje.
„Aišku, norisi patekti į platesnius vandenis, pasiekti kuo geresnių rezultatų. Tačiau, tiesą sakant, dar net nežinau, kokie tikslai keliami komandai, nes nebuvau susitikęs su klubo valdyba. Tiesiog ilgai su komanda buvome Lietuvoje, nes čia stovyklavome ir Druskininkuose, ir Klaipėdoje, tad dar nebuvo laiko susitikti su klubo valdyba“, – kalbėjo „Astana“ strategas.
Kituose užsienio klubuose, kuriuos treniruodavo R. Butautas, įprastai būdavo ir Lietuvos krepšininkų. „Astana“ marškinėlius Klaipėdoje vykusiame Vlado Garasto taurės turnyre apsivilko tik Arvydas Eitutavičius, tačiau ir su juo kontraktas dar nėra pasirašytas.
„Visada ir komandai, ir klubo valdybai pasakau, kad man absoliučiai nesvarbu krepšininko pilietybė, tautybė, rasė. Jei nusipelnei žaisti aikštelėje, tai ir žaisi. Joks geras treneris gero žaidėjo ant suolo nelaikys, nes juk nori laimėti. Kalbant apie tai, kodėl pas mus komandoje nėra lietuvių krepšininkų, tiesiog susiklostė tokia situacija. Daugelis pozicijų jau yra užimtos, žaidėjai turi dvejų metų kontraktus, – pasakojo R. Butautas. – Lietuvoje tikrai yra gerų krepšininkų, tačiau jei jų pozicijos mūsų komandoje užimtos, tai ir negalime jų kviesti. Neatmetu galimybės, kad jei kokia pozicija atsilaisvins, „Astanos“ gretose atsiras ir lietuvių. Be to, natūralu, jog klubas žiūri nacionalinių interesų, nori, kad kuo daugiau žaidėjų būti vietiniai.“
Tačiau jis pabrėžė, jog klube be jo lietuvių yra. Astanoje dirba ir fizinio pasirengimo treneris, ir masažuotojas. „Be to, ir generalinis vadybininkas Valerijus Tichonenka žino visus negražius lietuviškus žodžius“, – nusikvatojo R. Butautas.
Lietuvos rinktinė atliko žygdarbį
Paklaustas, ar nenorėtų grįžti dirbti į Lietuvą, R. Butautas neslėpė, jog norai kartais nesutampa su galimybėmis.
„Aišku, kad norėčiau grįžti į Lietuvą, nes čia juk mano gimtinė, mano šeima, mano sodyba, ko daugiau reikia? Tačiau tai ne nuo manęs priklauso. Yra toks terminas, kuris man labai nepatinka – krepšinio rinka. Ji ir diktuoja sąlygas. Pasižiūrėkite, kiek yra daug užsienio, Lietuvos puikių trenerių, kurie neturi klubo. Taigi, nuo asmeninės nuomonės mažai kas priklauso“, – kalbėjo strategas.
Taip jau sutapo, jog tuo metu, kai Lietuvos nacionalinė rinktinė kovėsi Europos čempionate, R. Butautas buvo Lietuvoje, nes čia stovyklavo „Astana“ komanda.
„Manau, kad ir vyrai, ir treneris Jonas Kazlauskas atliko žygdarbį. Treneris išspaudė maksimumą, o vyrai žaidė visiškai atsidavę ir jų tikrai negalima niekuo kaltinti. Formaliai yra kur tobulėti, nes juk iškovoti ne aukso medaliai, bet, manau, kad šį pasiekimą galima laikyti maksimumu“, – teigė R. Butautas.
Į klausimą, ką reiškia Lietuvos rinktinei iškovoti kelialapį į 2016 metų vasaros olimpines žaidynes, pašnekovas atsakė klausimu: „Įsivaizduokite, kas būtų buvę, jei jie to kelialapio nebūtų laimėję? Tai ir parodo tą reikšmingumą. Lietuviai dar nė karto nepraleido olimpinių žaidynių. Tikiu, kad jose pasirodysime gerai“.
Ar „gerai“ – reiškia medalius? „Nežinau, kokią vietą užimsime. Bet mus juk vertina, mes visada esame tarp favoritų, o tai daugelio metų įdirbis. Garantuoju, kad ir kitais metais būsime priskirti prie favoritų, bet nežinau, ar pavyks iškovoti medalius, niekas nežino. Į tuos tris medalių komplektus pretenduoja mažiausiai 8-10 rinktinių“, – atvirai kalbėjo strategas.
Jam,kaip lietuviui, širdį ypač pamalonino ir tai, jog į Europos krepšinio čempionato simbolį starto penketuką pateko du lietuviai – Jonas Valančiūnas ir Jonas Mačiulis. „Toks pasiekimas ir nustebino, ir nenustebino. Prisipažinsiu, jog negaliu varžybų žiūrėti objektyviai, nes esu ir treneris, ir lietuvis. Du Jonai starto penkete yra įvertinimas iš šono, vadinasi, tai yra objektyvu ir mūsų šaliai reiškia labai daug. Tai dvigubai maloniau “, – pažymėjo R. Butautas.