Šešis sezonus „Lietuvos ryte“ žaidęs krepšininkas tuomet naujai susikūrusią komandą pavertė itin grėsmingu varžovu Kauno „Žalgiriui“. Iki tol lygių sau neturėję žalgiriečiai dėl čempionų žiedų turėjo kaip reikiant paprakaituoti, o vėliau net ir užleido sostą varžovams iš sostinės.
„Mes buvome jauni, užsivedę ir norėjome tiek sau, tiek sirgaliams, tiek kitiems klubams įrodyti, kad esame geresni. Daug noro buvo kiekvienose rungtynėse“, – tuometinį vilniečių kovingumą kalbėdamas su Krepšinis.lt išskyrė R. Šiškauskas.
Kartu su juo ant parketo bėgiodavo Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Macijauskas, Rimantas Kaukėnas, Tomas Delininkaitis, Simas Jasaitis ar Robertas Javtokas, kuriems „Lietuvos rytas“ buvo tramplinas į platesnius krepšinio vandenis.
Marcelo Nicola prieš šį sezoną pats galėjo sukomplektuoti komandą ir „ant popieriaus“ ji tikrai neatrodo taip beviltiškai kaip krepšinio aikštėje. Ekipoje – puikus veteranų ir jaunimo lydinys: Antanas Kavaliauskas, Kšyštofas Lavrinovičius, Mindaugas Lukauskis ar Deividas Gailius, Gediminas Orelikas, Rokas Giedraitis, Artūras Gudaitis, Adas Juškevičius.
„Mūsų tikslas laimėti visus turnyrus, kuriuose žaisime. Negalvojame nei apie ketvertuką, nei apie aštuntuką. Mūsų tikslas – laimėti viską, ką žaidžiame“, – prieš pat sezono startą garsiai riaumojo kapitonas A. Kavaliauskas.
Bet susidūręs su stipriais varžovais „Lietuvos rytas“ buvo sugrąžintas į realybę – „Siemens“ arenoje pralaimėti trys Europos taurės mačai, o LKL čempionate neprilygta „Žalgiriui“ bei išvargta pergalė prieš Prienų-Birštono „Vytautą“.
„Patys žaidėjai turi būti motyvuoti – neturėtų būti kažkokio papildomo įdirbio. Juk visi žaidžia ir gauna gerus atlyginimus. Aišku, nėra gerai, kai krepšinis virsta darbu – atžaidi, gauni pinigus ir viskas. Mums to neužtekdavo. Tais laikais net tokių pinigų nebuvo – krepšinis mums buvo hobis. Ėjome žaisti, o ne užsidirbti“, – priminęs sezonus Vilniuje, požiūrių skirtumą įžvelgė R. Šiškauskas.
„Nežinau, ar tai tikroji problema, bet užsidegimo, motyvacijos, kovos dėl kiekvieno kamuolio tikrai trūksta“, – pridėjo jis.
Laimi komanda, pralaimi treneris – toks posakis dažniausiai taikomas šiuolaikiniame sporte. Tiesa, pats M. Nicola, kalbėdamas su žurnalistais, pabrėžė, kad „Lietuvos rytas“ ir laimi, ir pralaimi kaip komanda.
„Manau, kad priežasčių yra daugiau. Aišku, taktika, žaidėjų išnaudojimas – tai priklauso nuo trenerio, bet visą kaltę versti jam nebūtų sąžininga“, – argentinietį užstojo R. Šiškauskas.
Vis tik Eurolygos legenda metė akmenį ir M. Nicola daržą, pareikšdamas, kad treneris per daug pasitiki savo tautiečiu Nicolasu Laprovittola.
„Jeigu manęs kas paklaustų, tai aš tiek laisvės argentiniečiui neduočiau. Jis į savo rankas imasi per daug iniciatyvos, nors tikrai ne visada pavyksta viską išpildyti taip, kaip galbūt jis pats norėtų. Bet čia jau toks trenerio sprendimas“, – pagrindinę problemą vilniečių žaidime įžvelgti bandė dukart Eurolygos čempionas.
„Lietuvos ryto“ (1/3) ir M. Nicola trečiadienį laukia daug ką lemsiančios Europos taurės turnyro rungtynės Graikijoje prieš Salonikų PAOK (1/3) klubą. Pralaimėjimas ne tik sukomplikuotų LKL vicečempionų galimybes išsikapstyti iš E grupės, bet ir veikiausiai priverstų klubo vadovus ieškoti pamainos 44-erių specialistui iš Argentinos.
„Galvoti yra viena, bet kaip bus – žiūrėsime. Reikia pagerinti gynybą, o tada ir puolime laisviau žaistųsi“, – paklaustas, ar tiki sostinės klubo pergale Graikijoje, atsiduso R. Šiškauskas.
„Lietuvos rytas“ nuo 2010 metų niekaip negali papildyti savo titulų kolekcijos – tiek LKF taurės, tiek LKL finalo serijos lemiamose kovose jis neprilygta „Žalgiriui“. Ar šie metai, nežiūrint į prastą pradžią, gali būti kitokie?
„Mano asmenine nuomone? Įveikti gali, bet reiktų keisti žaidimą, nes kol kas jis nesiklijuoja. Žaidėjai pajėgūs, bet pagal tai, kaip jie dabar žaidžia, sunku būtų tikėtis“, – pokalbį viltingai užbaigė R. Šiškauskas.