Praėjusį sezoną 22 metų 190 cm ūgio gynėja buvo viena „Utenos“ lyderių – 10,4 taško, 2,4 atkovoto kamuolio ir 1,9 rezultatyvaus perdavimo. Jau nuo rugsėjo, kuomet „Utena“ pradės pasirengimą, R.Žilinskaitei teks susidurti su rimta konkurencija, kadangi šį tarpsezonį klubą papildė būrys pajėgių krepšininkių.
Pati R. Žilinskaitė interviu bcutena.lt tvirtino, kad nemėgsta konkuruoti ir tiki, jog treneris Alfredas Vainauskas tinkamai išnaudos visas žaidėjas. Visada besišypsanti Rita taip pat atskleidė, ko ją ir kitas „Utenos“ krepšininkes išmokė praėjęs sezonas.
– Kaip vertinate praėjusį „Utenos“ sezoną?
– Praėjęs „Utenos“ sezonas buvo iš tiesų permainingas. Komanda buvo sukomplektuota netikėtai, kai jau reikėjo eiti į salę ir žaisti rungtynes,. Tuo metu mumis niekas netikėjo, tik mes pačios ir klubo direktorius Rolandas Jarutis, kuris net po pralaimėtų pirmųjų mačų mus drąsino ir sakė, jog esam šaunuolės ir mokame kovoti. Pasikeitus treneriui, kuriuo tapo Alfredas Vainauskas, mes pradėjome tiek sau, tiek visiems įrodinėti, kad mokame žaisti krepšinį ir kad taip lengvai nepasiduosime visų kritikai. Taip ir padarėme – patekome į atkrintamąsias varžybas, kur antrosiose rungtynėse vos nenugalėjome LMKL vicečempionių. Sezonas iš tiesų buvo įdomus ir pamokantis, kad niekada nevalia nuleisti rankų.
– Ar tikėjotės, kad vasarą Utenos komandą papildys būrys Lietuvos rinktinės krepšininkių?
– Po 2013–2014 metų sezono, buvo minėta, jog kitais metais bus dar geriau – bus komplektuojama stipresnė komanda, bet tokio stiprumo, tai tikrai nesitikėjau. Bus didžiulė garbė žaisti ir treniruotis vienoje komandoje su tokia garsia ir puikų pavyzdį rodančia žaidėja kaip Rima Valentienė.
– Dabar, kai klube bus daugiau pajėgių žaidėjų, nebijote išaugusios konkurencijos?
– Atvirai pasakius, nemėgstu konkuruoti, nemėgstu žodžio „konkurencija“. Kiekviena žaidėja yra savaip pajėgi, todėl ji ir yra šioje komandoje. Manau treneris įvertins treniruotėse įdėtą darbą bei pastangas ir priims tinkamus sprendimus.
– Dirbote su Alfredu Vainausku. Kokia jūsų nuomone apie šį trenerį? Ar daug pavyko iš jo išmokti?
– Niekada nemaniau, kad treneris gali būti ir draugas. Alfredas Vainauskas sulaužė stereotipus. Jis reiklus ir griežtas strategas krepšinio aikštelėje, tačiau už jos ribų yra įdomi, visada galinti padėti bei patarti asmenybė. Smagu, kai treneris vietoje ir laiku moka pajuokauti. Treneris tikrai išmano savo darbą, tad kiekvieną treniruotę išmoksti kažką naujo, ar bent jau tobulini tai, į ką reikėtų įdėti šiek tiek daugiau darbo.
– Kitų LMKL klubų žaidėjos jau kalba, kad finale regi „Uteną“. Neužmigsit ant laurų dėl lipdomos favoričių etiketės?
– Yra gerai tai, kad būtent aplinkiniai žmonės mums lipdo šią etiketę. Mes stengsimės, kad ta etiketė taip ir liktų nenuimta. Tikrai nereikėtų galvoti, kad mes esame geriausios, nereikia nuvertinti kitų lygos komandų, bet pasakyti, jog esame vienos iš geriausių, manau tikrai galima.
– Pakalbėkime apie jus kaip apie asmenybę. Kokia esi aikštelėje ir kokia už jos ribų?
– Asmenybė aš esu gana paprasta. Aikštelėje atrodau gana rami, bet viduje visada verda noras kovoti iš paskutiniųjų ir nugalėti. Už aikštelės ribų, esu labai šeimyniška. Labai mėgstu namų ruošos darbus, ypač maisto ruošimą. Esu linksma ir draugiška, mylinti ir mylima. Manau retai kada išvysite mane blogos nuotaikos.
– Kokia jūsų kaip krepšininkės svajonė?
– Svajonių turime visi, o svajoti yra juk taip malonu, tad palikime mano svajas paslaptyje (Šypteli).
– Ką jums pačiai reiškia krepšinis?
– Krepšinis buvo man skiepijamas jau nuo mažų dienų. Mano pirmoji trenerė buvo mano mama, tad kartu su manimi augo ir noras žaisti, tobulėti krepšinio aikštelėje. Ši sporto šaka neatsiejama mano gyvenimo dalis. Man patinka daryti tai, kas mano gyvenimą nuspalvina įvairiausiomis spalvomis, o tai ir daro būtent krepšinis: nauji žmonės, naujos vietos, nauji potyriai bei išbandymai. Kas gali būti geriau?