Vitorijos komanda „Žalgirį“ šį sezoną skaudžiai pamokė antrą kartą. Lapkritį Kaune žagiriečiai pralaimėjo 77:97, o šį ketvirtadienį Vitorijoje nesėkmė vėl patirta tokiu pačiu taškų skirtumu – 64:84.
Kadangi kitame susitikime Maskvos srities „Chimki“ įveikė Tel Avivo „Maccabi“, žalgiriečiai su 15 pergalių ir 11 pralaimėjimų turnyro lentelėje smuktelėjo į šeštąją vietą. Ant kulnų Kauno komandai pradeda lipti ir „Baskonia“ (13/13), palypėjusi į aštuntąją lentelės vietą ir turinti taškų pranašumą tarpusavio rungtynėse su kauniečiais.
Šaras tiek rūbinėje patiems žalgiriečiams, tiek žurnalistams kartojo tą patį, ką ir po pirmadienio LKL rungtynių Kėdaniuose: „krepšininkai sužvaigždėjo“.
„Mintys tokios pačios, kaip išdėsčiau ir po rungtynių Kėdainiuose. Aš tikrai neieškau būdų motvyuoti komandą, ką ir pasakiau žaidėjams. Man yra 42 metai, šiame lygyje patirties turiu dvejus metus.
Esu gana atviras, tiesus, ir dažniausiai sakau, ką galvoju. Aš manau, kad žaidėjai pasidarė pernelyg didelės žvaigždės ir jie nesupranta, kiek nedaug mes turime talento varžytis su kitomis komandomis, jeigu neprlipame per savo galvą“, – teigė Š. Jasikevičius.
„Ir šiandien buvo taip, kad „Žalgiris“ žaidė visai negerbdamas žaidybinio plano, taisyklių. Atėjo komanda, kuri buvo labiau motyvuota, kažkodėl. Turbūt aš saviškių neparuošiau. Kai pralaimi Kaune 20 taškų, tau turbūt sunku yra motyvuotis žaisti iš naujo“, – ironizavo treneris.
„Aš per dvejus metus daug tokių frazių nesakiau, kaip kalbėjau Kėdainiuose, tačiau su žaidėjais esu kiekvieną dieną. Ir blogiausia yra tai, kad mes kažkur pradėjome skaičiuoti – ar mums užteks pergalių kažkur patekti, nepatekti.
Šitoje Eurolygoje tu negali laukti, tu privalai imti jautį už ragų kiekvienose rungtynėse. Dar prieš mėnesį mes dominuodavome LKL rungtynėse, o dabar nebedominuojame. Taigi, mes turime iš naujo suprasti, kas mus padarė ta gera komanda, kurią Europoje ėmė gerbti.
Tai absoliutus atsidavimas, disciplina, nes mes neturime tiek talento, kaip kiti. Tai labai paprasta, bet, žiūrint iš kitos pusės, kai kurie žaidėjai savo amžiuje ir tokiame lygyje pirmą kartą pakilo iki Eurolygos TOP ketverto. Apie juos ir žinaisklaida gražiai rašo, ir aš gražiai atsiliepiu, bet kažkur mes pametėme kelią“.
– Kaip kovoti su tuo sužvaigždėjimu?, – Krepšinis.lt paklausė Š. Jasikevičiaus.
– Nežinau, turime kiekvienas pasižiūrėti į veidrodį. Treneriai, žaidėjai, personalas, visi visi. Čia yra toks dalykas, kad mes esame didelė komanda. Ir susideda labai daug faktorių. Taip pat ir vidinė motyvacija. Jos rasti žaidėjams pernelyg sunku neturėtų būti, kai nesi iki šiol niekada žaidęs TOP-8. O kažkas jau kalba apie ketvertą. Kokį mes ketvertą su tokiu žaidimu…
Blogiausia, kad mes kažko laukiame, kad mus kažkas išves į tą aštuntuką. Nereikia laukti, nes jeigu Eurolygoje lauksi, lauksi, pamatysi kad jau sezonas baigiasi po trijų savaičių. Turime sugrįžti į komandą kuri griūna aikštėje, turime vėl tapti tuo kolektyvu, kurį daug kas Europoje ėmė gerbti. Ir ta pagarba ateina labai sunkiai, o išeina – labai greitai.
– 21 klaida aikštėje turi kažkokį loginį paaiškinimą?
– Labai trūko kantrybės. Mes žinojome, ką jie darys ir jie viską darė, kaip planavome. Krepšinis gynyboje prieš tokią gerą komandą susideda iš daugelio dalykų. Tu turi padėti komandos draugui, jis turi padėti dar kitam, dar kitam, bet... Puolime įžaidėjai irgi nelabai funkcionavo. Varžovai buvo labai motyvuoti, kas yra labai keista. Bet taip yra.
– Tolimų metimų žalgiriečiai metė tik 8, o varžovai – 29. Kaip tai pakomentuotumėte?
– Nesvarbu, kiek „Žalgiris“ išmetė. Jeigu „Baskonia“ išmetė 29 tritaškius ir tik 24 dvitaškius, tai yra totalinis plano nesilaikymas. Jau patikėkite, mes tikrai žinome, kokie snaiperiai žaidžia jų komandoje. Ir jeigu prieš tave stovi tritaškininkas, tu elementariai, kaimietiškai priversti jį veržtis. Bet to mes nedarėme. Neparuošiau komandos. Bet jau man jaučiasi, kad žaidėjai kažko laukia. Nereikia laukti, reikia kovoti.
– Kevinas Pangosas atrodė atkirstas nuo žaidimo. Ar tai lėmė Jaysono Grangerio fiziškumas, ar kitos aplinkybės?
– Negalvoju, nes Kevinas daug kartų įsiveržė į vidurį, kaip mes ir norėjome. Tai yra pirminis atakavimas. Vėliau tu turi kažkur atiduoti perdavimą į kampą, nes mes tikrai žinome, kaip varžovai ginasi. Tačiau nugalėjo noras, atsidavimas, kur kas daugiau jo rodė oponentai. Gal dėl to, kad yra už mūsų nugarų lentelėje. Bet Milanas irgi yra už mūsų nugarų, Šiauliai – irgi. Aš čia stengiuosi kažkiek pasakyti, kokios komandos mūsų laukia.
– Ar faktas, kad varžovų gretose nebuvo Tornikės Šengelijos, turėjo įtakos? Galbūt ruošėtės kitokiam planui?
– Neturėjo. Aš galvoju, kad Šengelija yra puikus žaidėjas, bet „Baskonia“ dažniausiai laimi, kai primeta tritaškių ir kai primeta iš greito puolimo. Galbūt žaidėjų netektys juos tik dar labiau sutelkė.
– Trys atvejai, kai varžovai pataikė tritaškius su pražangomis. Kaip tai paaiškinti?
– Blogai, katastrofa. Antrokas žino, kad negali bauduoti metančio tritaškį. O dar ką baudavo, Voigtmanną...
– Atrodė, kad žaidėjai anksti rankas nuleido. Ar tai teisybė?
– Taip. Aš išvis nesuprantu, ar mes šiandien atėjome kovoti ir vykdyti plano. O šitas „Žalgiris“ – jūs žinote sudėtis, žinote komandas – šitas „Žalgiris“ negali sau to leisti, nes būsime nubausti.
– Antroje rungtynių pusėje buvote ramesnis, bet rūbinėje užsibuvote labai ilgai.
– Aš čia nesu tam, kad motyvuočiau žaidėjus. Aš esu tam, kad reaguočiau į situaciją. Aš matau blogus dalykus jau keletą savaičių. Tokios frazės apie sužvaigždėjimą nesimėto. Man labai patinka mano komanda, bet mano komanda turi suprasti, kas juos padarė tokius gerus. Jie turi perlipti per save, bet jie to nepadaro. Mes LKL trejas rungtynes einame koja kojon su komandomis, kurios labiau nori laimėti. Blogai, blogas ženklas.
Kitas Eurolygos rungtynes „Žalgiris“ ateinantį antradienį žais namuose su Milano „AX Armani“ komanda.