Nors pirmojo ciklo metu krepšininkai spėjo paimti kamuolį į rankas ir šlifuoti pirmuosius derinius, didžiausias dėmesys buvo skiriamas fiziniam pasiruošimui ir čia didžiausią vaidmenį atliko fizinio rengimo treneriai – Martas Skrabulis ir Evaldas Kandratavičius.
Krepšininkai ne tik suko ratus stadione, dirbo su svarmenimis treniruoklių salėje, bet ir sportavo miške.
„Manau, darbas nudirbtas tikrai gerai. Turėjome dvi savaites, aišku, jos dar nesibaigė. Turime kontrolines rungtynes. Šiek tiek pasitikrinsime nuveiktus darbus.
Pirmas dienas susirinkę bandėme įsivesti žaidėjus į sistemą, į tai, ką reikės nuveikti. Visos likusios dienos buvo tikrai sunkaus darbo dienos. Vyrai tikrai išsikrovė ir pasikrovė baterijas, nes dirbdami akcentavome darbingumo gerinimą, tai yra, darbinės talpos gerinimą, atsparumą nuovargiui – kad žaidėjai žaisdami per rungtynes būtų atsparūs nuovargiui, geriau jį toleruotų.
Mano manymu, tuos uždavinius šiame etape įgyvendinome. Beliks laukti tų mūsų nuveiktų darbų rezultatų tikrose rungtynėse, pažiūrėti kaip seksis“, – krepsinionamai.lt sakė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės fizinio rengimo treneris Evaldas Kandratavičius.
Treneris taip pat pabrėžė, kad kiekvienais metais rinktinės kandidatai skiria vis didesnį dėmesį savo fizinei kondicijai ir į stovyklą atvyksta geros formos.
„Noriu pasidžiaugti, kad vyrai supranta, kad važiuoja į rinktinę atstovauti Lietuvai. Tas jų noras ir atsakingumas tikrai jaučiasi ir kiekvienais metais tokie mano, kaip trenerio, jausmai tik didėja. Kiekvieną vasarą atvažiuoja žaidėjai vis geriau ir geriau pasiruošę.
Aišku, yra tokių smulkių detalių, kurios šiek tiek daro įtaką pasiruošimo lygiui: tarkime, kažkas buvo išskridęs už Atlanto, grįžo, šiek tiek dar adaptacijos poveikiai jaučiasi – širdelė ne taip gerai dirba, ką mes sakome per treniruotes, registruodami specialia įranga.
Kiti gal šiek tiek turi kažkokių problemėlių po sezono, dar vis kapstosi iš kažkokių mažų traumelių. Mes per kelias dienas stengiamės viską sulyginti, kiek galima juos individualizuoti, tai yra, privesti prie tų tikrų treniruočių, didelių krūvių. Manau, kad per šias dienas išsilyginome tuos skirtumus ir dabar visi vaikinai gali dirbti kaip viena komanda.
Treniruočių metu buvo atidžiai stebimas krepšininkų širdies ritmas ir prireikus buvo mažinamas arba didinamas krūvis, kad krepšininkai išvengtų nuovargio „duobių“ arba geriau „užkrautų baterijas“.
„Tai nėra didelė naujovė. Mes galime registruoti žaidėjų širdies susitraukimo dažnį, testų pagalba esame įvertinę jų anaerobinius slenksčius, žinome maksimalų širdies susitraukimo dažnį.
Tokiu būdu mes galime kontroliuoti konkrečias jų darbingumo zonas – tarkime, jeigu yra uždavinys treniruotėje dirbti tam tikroje zonoje – mes matome, kad žaidėjas arba jos nepasiekia, arba šiek tiek viršija tą zoną.
Jei tos dienos užduotis yra neviršyti tos zonos, nes tai gali iššaukti papildomą nuovargį ir mes kelių dienų eigoje turėsime kažkokią nuovargio duobelę, mes stengiamės žaidėją kontroliuoti ir valdyti tą procesą.
Aišku, labai gerai, kad mes tą galime matyti gyvai: tai yra, krepšininkas žaidžia aikštelėje ar bėgioja stadione, mes matome visus duomenis ekrane. Belieka tik kontroliuoti jo bėgimo tempą arba daryti kažkokius keitimus, leisti atsipūsti, kad išvengtume papildomo nuovargio, kad žaidėjas dar šiame etape neįkristų į tą duobelę ir paskui nereikėtų iš jos kapstytis“, – teigė E. Kandratavičius.
Pirmosios kontrolinės rungtynės su Ispanijos rinktine vyks penktadienį, 22 valandą 30 minučių Lietuvos laiku.