„Ten ne visai buvo ausys. Tai buvo taškai, kurie per refleksus suaktyvina kūno vietas. Taip „sistema“ įjungiama į darbą. Tai – vienas dalykų, kuriuos darau rinktinėje“, – pasakoja Aidas Buzelis.
Pats profesionaliai žaidęs krepšinį, žinomo komentatoriaus Petro Buzelio ir garsios rankininkės Elenos Buzelienės sūnus puikiai žino, ko reikia kiekvienam rinktinės krepšininkui. Ir ne tik krepšininkui – Aidas yra žinomas Čikagos masažo ir manualinės terapijos profesionalas.
Žmogaus kūnas 47 metų „Buzei“ – kaip instrumentas, kurį reikia suderinti, kad grotų gražiausią muziką. Krepšininkų atveju – kad būtų maksimaliai parengtas atlaikyti milžiniškus krūvius ir daugybę kontaktų.
„Aš savotiškai sujungiu judėjimo grandinę. Kad kūnas mažiau stengtųsi kompensuoti pradėdamas judėti. Be to, krepšinis tai smūgiai, šuoliai, visi kontaktai... Visa tai išmuša kūną iš pusiausvyros. Tačiau tinkama judėjimo pradžia leidžia tau būti greitesniam, „sprogstamam“, stipresniam“, – aiškina A. Buzelis, dar pats sugebantis įdėti į krepšį.
Pasak Kaune gimusio ir vėliau į JAV išvykusio specialisto, kiekvienas rinktinės krepšininkas rungtynėms rengiasi savaip.
„Žaidėjai turi savo rutiną. Kam tas tiko, kam patiko, su juo tai ir darome. Tačiau nėra taisyklių, kad darytume kiekvienam. Kiekvienas suranda savo rutiną. Aišku, aš rinktinėje su tais žaidėjais būnu neilgai, ne viso sezono metu. Todėl ta rutina kažkiek keičiasi, nes aš darau tai kitaip“, – sako A. Buzelis.
Didžiąją metų dalį Čikagos priemiestyje netoli buvusių prezidento Valdo Adamkaus namų gyvenantis lietuvis žino net ir rinktinės naujokų poreikius. Žino, ko reikia kiekvienam.
„Kiekvienam savo. Vienas nori atpalaiduojančio masažo, kitas – gilaus. Vienam reikia rungtynių dieną, kitam – likus dviem dienoms iki mačo. Nėra tokio masažo, kuris patiktų visiems“, – teigia A. Buzelis.
Su Lietuvos rinktine jis – daugiau nei dešimt metų. Tą akimirką, kai buvo pakviestas prisidėti prie nacionalinės ekipos, Kauno klubuose „LSU-Atletas“ bei „Neca“, Vilniaus „Sakaluose“ žaidęs Aidas vadina skaniausia.
„Tai buvo svajonė, kuri atrodė neįmanoma. Ji išsipildė ir aš ja gyvenu dešimt metų“, – sako A. Buzelis.