Dar pokalbio pradžioje J. Arlauckas atskleidė, kad tik prieš įrašant laidą sužinojo, koks yra pilnas pašnekovo vardas – Kelvinas Creswellas Riversas.
„Kaip žaidėją jus žinau daugybę metų, bet prisipažinsiu, jog tik dabar sužinojau, koks yra jūsų pilnas vardas“, – pokalbį pradėjo J. Arlauckas
– Ar sustabdžius čempionatą iškart sugrįžote į JAV?
– Savaitę dar prabuvau Kaune, kadangi ten situacija buvo gera, susirgimų atvejų praktiškai nebuvo, tad buvo saugu ten likti. Į JAV grįžau tik, kai buvo paskelbta, kad sienos bus uždarytas ir vėliau nebus galimybės sugrįžti namo.
– Kaip sekasi namuose palaikyti sportine formą?
– Sudėtingai. Turiu namie svarmenis, tad su jais dirbu, bet trūksta motyvacijos. Šiuo metu ilsiuosi ir nors suprantu, kad krepšinis gali sugrįžti, bet palaikyti formą namų sąlygomis yra sudėtinga.
– Jūs nebuvote pašauktas NBA naujokų biržoje, tad pasukote į Europą. Ką apie krepšinį čia žinojote prieš atvykdamas?
– Mano dėdė Byronas Dinkinsas buvo žaidęs Europoje. Žiūrėjau daug įrašų iš jo žaidimo Graikijoje. Jis man liepė stebėti Dimitrio Diamantidžio žaidimą, kadangi abu esame kairiarankiai. Supratau, kad žaidimas čia kitoks. Vėliau buvo smagu su Diamantidžiu susidurti aikštėje, kai teko tiek nemažai analizuoti jo žaidimą.
– Tik atvykęs į Europą žaidėte antroje Italijos lygoje. Kokios mintys buvo atsidūrus ten?
– Žaidžiau kaip išprotėjęs, nes nenorėjau ten pasilikti. Vidutiniškai pelnydavau po daugiau nei 30 taškų ir norėjau, kuo greičiau kilti aukščiau. Tai buvo gera patirtis, man reikėjo susipažinti su krepšiniu. Viskas, ką žinojau, kad europiečiai daug dalinasi kamuoliu, tad tai ir stengiausi daryti. Tada treneris paaiškino, kad mane įsigijo ne tam, kad atlikinėčiau perdavimus. Dar tais pačiais metais mane pastebėjo Trevizo „Benetton“. Sulaukęs šio pasiūlymo buvau tiesiog pakylėtas. Ten radau jau NBA lygio organizaciją.
– Žaidėte net 15 skirtingų komandų Europoje. Kodėl neužsibuvote nei vienoje vietoje?
– Daug kas galvotų, kad mano blogas charakteris, bet čia ne tas atvejis. Norėjau kažkur užsibūti ilgiau, bet taip jau viskas klostėsi. Į Madridą sugrįžau po pertraukos, vadinasi, jie norėjo vėl matyti savo komandoje.
– Po sezono Maskvos srities „Chimki“ bandėte pakliūti NBA. Vis dar norėjote įgyvendinti svajonę?
– Mano žmona tuo metu laukėsi ir labai norėjosi būti JAV. Sulaukiau dėmesio iš NBA klubų, pasiūlymų žaisti Vasaros lygoje, tad prisijungiau prie Plėtojimosi lygos komandos. Nors žaidimas nebuvo blogas, tačiau to neužteko, kad patekčiau į NBA.
– Ar sutinkate, kad Eurolyga tampa įdomesniu produktu nei NBA?
– Eurolyga yra antra stipriausia lyga pasaulyje, tačiau eilines jos rungtynes stebėti įdomiau nei NBA reguliarųjį sezoną. Jeigu NBA tarpusavyje žaidžia dvi vidutiniokės – niekam neįdomu. Eurolygoje kiekvienas mačas yra svarbus.
– Ar galite „Real“ ir „Barcelona“ dvikovas palyginti su „Olympiakos“ ir „Panathinaikos“?
– Tai du visiškai skirtingi dalykai. Graikijoje nėra atotrūkio tarp aikštės ir tribūnų, ten viskas persikelia į vieną erdvę. Dar dabar bėga šiurpuliai per kūną, kai prisimenu tą atmosferą. Jau važiuojant į areną supranti, kad tai kažkas sunkiai suvokiamo.
– Žinau, kad mėgstate žaisti golfą. Galbūt jau žaidėte ir su Š.Jasikevičiumi, kuris yra didelis golfo gerbėjas?
– Deja, neteko. Jis susikoncentravęs sezono metu į kitus dalykus. Esu tikras, kad jo kovotojo mentalitetas pasireiškia ir golfe.
– Koks sunkiausias momentas buvo jūsų karjeroje?
– Prieš pusantrų metų, kai niekur negavau darbo. Tada daugiausiai blogų minčių sukosi galvoje, nes jaučiausi niekam nereikalingas.
– Ar yra kokia nors komanda Eurolygoje, prieš kurią maloniausia žaisti?
– „Olympiacos“. Tai nėra kažkokia neapykanta, tiesiog visada jaučiu daugiau motyvacijos žaisti prieš juos. Taip pat smagu žaisti ir prieš „Real“.
– Yra žaidėjas ar komanda prieš kuriuos labiausiai nemėgstate rungtyniauti?
– „Chimki“ su Švedu. Žinau, kad reikės gintis prieš jį, o Aleksejų stabdyti yra nežmoniškai sunku.
– Ką galvojate veikti po karjeros?
– Norėčiau galbūt įrašinėti podcastus. Taip pat visai domintų trenerio darbas.