Maskvos srities „Chimki“ klubo gynėjas yra savo nacionalinės komandos alfa ir omega, ir Graikijos ekipai Europos pirmenybių pusfinalyje tuo beveik pavyko pasinaudoti.
Per pirmus du kėlinius vos 4 taškus sukrapštęs A. Švedas ketvirtadienį duso Nicko Calatheso gynybos pančiuose, švaistėsi netaikliais metimais ir perdavimais varžovams į rankas. O aštuntfinalyje lietuvius eliminavę graikai tvirtai žengė link dar vieno netikėtumo.
Bet savo braižo rusai nekeitė net tada, kai priešininkai buvo atitrūkę rekordine 13 taškų persvara.
„Tokia yra mūsų sistema. Mes privalome ja tikėti. Privalome tikėti Aleksejumi. Kad ir kas nutiktų, mums nereikia pasimesti ir imti išradinėti dviračio“, – po rungtynių pareiškė nenuilstantis Rusijos rinktinės juodadarbis Andrejus Voroncevičius.
Būtent šiam gynybos specialistui iš Maskvos CSKA turėtų būti apmaudžiausia, kai po 24 sekundžių įnirtingų pastangų gynyboje atkovojus kamuolį ir atidavus jį A. Švedui, pastarasis lengvabūdiškai švysteli tritaškį.
Apmaudu turėjo būti ir komandos treneriui Sergejui Bazarevičiui. Ypač tada, kai regėdamas savo lyderio keliamą chaosą ketvirtame kėlinyje jis ryžosi pakviesti A. Švedą ant atsarginių suolo. 28-erių žvaigždė pratrūko priekaištų lavina, kurią S. Bazarevičius išklausė tylėdamas ir tik ištiesė auklėtiniui ranką, lyg atsiprašydamas dėl keitimo.
Rusijos rinktinėje erdvės pakanka vienam ego, o kiti savuosius turi numalšinti. Ir, nepaisant visų nesklandumų, tokia santvarka komandą išvedė į Europos čempionato pusfinalį.
Po pertraukos silpstant graikų lyderių jėgoms A. Švedas įgijo antrą kvėpavimą ir ėmė taisyti subjurusią savo statistiką.
Ketvirtfinalį jis baigė surinkęs 26 taškus (5/11 dvitaškių, 2/11 tritaškių), atlikęs 5 rezultatyvius perdavimus ir suklydęs 7 kartus.
Skaičiai – kontroversiški, bet kam tai rūpi, kai pergalė kišenėje. Mačo pabaigoje rusai palaužė graikus 74:69.
„Niekas neprieštarauja dėl A. Švedo metimų. Linkime, kad jie įkristų. Mes žinome, kad varžovai jo nesustabdys – nei ties perimetru, nei arčiau krepšio. Svarbiausia, kad visi kiti apsigintume“, – elementarią komandos filosofiją apibūdino A. Voroncevičius.
Tačiau jis galbūt kalbėtų kitaip, jei A. Švedas nebūtų visose 7 sužaistose Europos čempionato rungtynėse rinkęs daugiau nei po 20 taškų. Paskutiniosiose – ketvirtfinalyje – puikiai oponentų žaidimą išnagrinėję graikai buvo labai arti tikslo pasiųsti rusišką krepšinio terminatorių į metalo laužą. O atkirtus A. Švedą suyra visas Rusijos žaidimas puolime – absoliuti priklausomybė nuo lyderio gelbsti ekipą, kaip pastarajam sekasi, bet prastą dieną gali ir nutempti į dugną.
Vis dėlto patys graikai užlipo ant panašaus grėblio. Graikijos rinktinės vairininkas Kostas Missas taip pat nėra vienvaldis šeimininkas savoje komandoje, kur labai svarbus veteranų balsas. Trečiadienį graikų lyderiai nusprendė visus reikalus spręsti patys – penki krepšininkai žaidė daugiau nei po pusvalandį. O Kostas Papanikolaou apskritai ilsėjosi tik pustrečios minutės.
Tris kėlinius toks pasirinkimas davė dividendų, bet tuomet lazda trenkė antru galu, ir į sceną žengė A. Švedas.
Nepaisant tautiečių pralaimėjimo, buvęs Graikijos rinktinės aukštaūgis Lazaras Papadopoulas įsitikinęs, kad Rusijos komanda šįkart buvo perkąsta.
„K. Missas teisingai sudėliojo akcentus. Manau, trenerių dvikovą jis laimėjo. O S. Bazarevičiaus plano aš nesupratau, jo tiesiog nesimatė. Kartais rusai rungtyniauja tiesiog įspūdingai, tačiau to nepakanka. Nors jie – jau pusfinalyje, vis dar nelaikau jų favoritais. O A. Švedas, koks talentingas žaidėjas bebūtų, kartais iš visų įmanomų sprendimų aikštėje pasirenka patį sudėtingiausią“, – skeptiškai apie nugalėtojus atsiliepė Rusijoje gimęs ir nemažą karjeros dalį rungtyniavęs 2005 metų Europos čempionas.
Dabar A. Švedo globą perims Bogdanas Bogdanovičius, Stefanas Jovičius, Draganas Milosavljevičius. Pusfinalyje penktadienį rusai susitiks su serbais.
Galbūt A. Švedas vėl šauks ant trenerio, vėl „lips į medį“ aikštėje, vėl spurdės kaip žuvis serbų gynybos tinkluose. Jam leidžiama viskas, kad tik Rusija po dešimties metų pertraukos vėl būtų Europos čempionato finale.
