32-ejų įžaidėją iš Šiaulių galima vadinti tikrų tikriausiu Tauragės KK senbūviu. Per penkis sezonus, praleistus komandoje, krepšininkas jau sužaidė 170 rungtynių ir dar mažiausiai 3 laukia priešakyje. Be jo, 5 metus Tauragės ekipoje yra praleidęs tik Paulius Žurna.
185 cm ūgio šiaulietis visus tuos sezonus RKL A divizione buvo vienas geriausių savo pozicijoje. 2014-2015 m. sezone jo atliekamų rezultatyvių perdavimų rodiklis buvo tiesiog neįtikėtinas – 8,3 per rungtynes.
2012-2013 m. sezone V.Padgureckas pasiekė RKL rezultatyvių perdavimų rekordą. Tuomet per vienerias rungtynes jis komandos draugams sukūrė net 17 progų sėkmingai užbaigti atakas. Šis rekordas iki šiol nėra pagerintas. Jį praėjusiame sezone pavyko tik pakartoti būsimam finalo varžovui iš Kauno r. „Omegos“ Evaldui Dainiui.
Šiemet V.Padgureckas rikiuojasi geriausių gynėjų penketuke, vidutiniškai atlikdamas po 5,9 rezultatyvaus perdavimo.
Nesėkmingiausias krepšininkui buvo praėjęs sezonas. Prieš pat svarbiausias metų kovas įžaidėjas patyrė sunkią kojos traumą ir saviškių kelią iki finalo turėjo stebėti nuo atsarginių žaidėjų suolelio.
Finalo serijos belaukiant nutarėme pakalbinti patį Tauragės KK senbuvį ir paklausinėti apie tuos praleistus metus bei būsimą seriją su „Omega“.
– Papasakok kaip atsidūrei Tauragės komandoje?
Reiktų prisiminti, kaip ten viskas klostėsi. Seniai bebuvo. Kiek pamenu, tai ieškojo Tauragės komanda įžaidėjo. Tą sezoną nebežaidžiau Nacionalinėje krepšinio lygoje, neturėjau komandos, todėl nusprendžiau prisijungti. Buvome pažįstami su tuometiniu šios komandos kapitonu, o dabar treneriu Edvardu Žemguliu.
– Esi su Taurage jau 5 metus. Kaip ir kas keitėsi komandoje per tą laiką?
– Svarbiausias pasikeitimas turbūt buvo treneris. Pirmiausia, kai atėjau, treneriu dirbo Gediminas Sakalauskas, vėliau po 2 metų juo tapo E.Žemgulis. Tačiau labai kardinaliai mūsų komandos žaidimas nepasikeitė. Tas pats Edvardas yra žaidęs šioje komandoje, tad braižas išliko. Keitėsi labiau žaidėjai. Bandėm vienus, kitus išnaudot...
Daugiau pasikeitimų galbūt galima įžvelgti vadyboje, komunikacijoje. Atsirado tiesioginės mūsų namų rungtynių transliacijos. Praėjusiame sezone buvo transliuojamos visos atkrintamųjų varžybų kovos, o šiemet jau visas be išimties rungtynes transliuoja gyvai.
– Kas lemia, kad tap ilgai žaidi su ta pačia komanda?
– Aš pats esu sėslesnis žmogus. NKL 7 sezonus žaidžiau toje pačioje komandoje – Pakruojo „Merestoje“. Ir čia tas pats. Jei tinka visos sąlygos, komanda, vadyba, treneriai, jaučiama gera atmosfera, nematau reikalo kažką keisti. Man tas krepšinis yra malonumas ir, jei viskas tenkina, nesu mėgėjas lakstyti iš komandos į komandą.
– Laukia jau penktasis finalas su Tauragės ekipa. Ar nepabodo likti su sidabru?
– Geras klausimas. Kažkaip šiemet jau nebegalvoju. Aišku, visi aplinkui mus vadina sidabrine komanda. Bet aš nebenoriu gilintis į tuos praėjusius finalus. Žiūrim į priekį ir matom tik šį sezoną. Kiekvienoms rungtynėms ruošiamės. Ateisim, kovosim ir, manau, viskas bus gerai.
– Pats pažįsti šią komandą iki pat šaknų. Kaip manai, kur slypi amžinai antros komandos priežastys?
– Atsigręžiant atgal, tai koją nuolat pakišdavo komandos išbyrėjimas, traumos. Tikrai mūsų nelydėdavo sėkmė svarbiausių kovų metu.
Kas liečia šį sezoną, nenoriu prikarksėti, bet šiai dienai esame visi sveiki ir visi ruošiamės finalui. Bet žinot, traumos toks dalykas: vieną dieną tu sveikas, o kitą gali bet kas nutikti.
– Kauno r. „Omega“ – koks tai varžovas?
– Šiemet ta komanda ženkliai pasikeitusi. Žymiai sustiprėjusi. Prisijungė tikrai rimtų, krepšinio mačiusių žmonių. Kiek analizuojam, matom, kad visi labai mobilūs. Pakankamai aukšti. Yra stiprūs gynėjai – Evaldas Dainys ir Robertas Bitinas. Remigijus Sugintas matęs krepšinio. Žodžiu, turi galingą komandą. Todėl jie ir finale.
– Pabandyk atspėti serijos baigtį. Koks bus rezultatas?
Negaliu pasakyti, ar bus 3:0, 3:1 ar 3:2. Žinau tiek, kad šiemet esam subrendę ir nusipelnę to titulo. Šiemet ragais ir nagais kausimės, kad laimėti tą auksą.