Žinau, kad esu graži, ir nenoriu to slėpti. Bet tuo pačiu žinau, kad į profesionalų krepšinį patekau ne dėl grožio, o dėl to, kad moku žaisti. O žodis „gražuolė“ man jau yra tapęs įžeidimu ir bandymais pašiepti.
Bet apie viską nuo pradžių.
Nors esu dar jauna, deja, jau susidūriau su tuo, kaip vienu sakiniu žiniasklaidoje galima sugadinti žmogaus karjerą ar įvaizdį.
Kodėl apie tai kalbu? Pati esu ne tokios jau populiarios Lietuvoje sporto šakos atstovė – moterų krepšinio. Ir niekam ne paslaptis, kad moterų krepšinis Lietuvoje išgyvena sunkius laikus. Salės kiek užsipildo tik sezono pabaigoje, kai prasideda lemiamos kovos. Žiniasklaida čia gali vaidinti ir vaidina didelį vaidmenį – tai viena pagrindinių priemonių pritraukiant sirgalius į rungtynes.
O aš susidūriau su visiškai priešingu žiniasklaidos darbu. Man dėl to pikta ir skaudu.
Kaip ir daugumos mano amžiaus moterų atveju socialiniai tinklai užima svarbią dalį mano gyvenime. Mėgstu keliauti. Mėgstu dalintis savo įspūdžiais INSTAGRAM tinkle.
Kartą su drauge bevaikščiojant prekybos centre, mano telefonas ėmė „degti“. INSTAGRAMO paskyra užlūžo, per kelias valandas smarkiai išaugo followerių ir like‘ų skaičius.
Nesupratau, kas darosi.
Tada iš artimų žmonių pradėjau gauti žinutes su nuoroda į straipsnį, kurio antraštė....„Fortūnos“ krepšininkė žavi gerbėjus nesidrovėdama demonstruoti privalumus“.
Atsimenu, kaip pasiutau. Niekas manęs net nepaklausė, ar galima naudoti mano nuotraukas. Niekas nepaklausė, ar man tai nepakenks.
Gerai, galbūt kartais yra smagu, kai žmonės tavimi domisi. Bet aš pradėjau sulaukti tiek daug įžeidžiančių komentarų, tiek daug nekokių pasiūlymų, kad skaičiau ir kaupėsi ašaros. Nesuvokiau, kaip galima rašyti tokias žinutes nepažįstamam žmogui.
Pasijaučiau kaip daiktas.
Ir visa tai dėl to, kad tai sukūrė žmonės, kuriems atrodė, kad manęs atsiklausti nereikia. Iš galybės nuotraukų atrinktos tik tos, kur aš su maudymosi kostiumėliu, vasaros metu ir panašiai. Jokių nuotraukų iš krepšinio aikštelės, jokių nuotraukų su mano draugu. Sukurtas toks įspūdis, kad esu laisva ir bet kas panorėjęs gali taikytis į mano draugiją.
Aš drąsiai galiu pasakyti – TAIP NĖRA.
Net gavau kelis pasiūlymus ištekėti. Na, šios žinutės bent jau buvo juokingos.
Bet tokie dalykai skaudina ne tik mane, o ir mano draugą. Mačiau, kaip mano vaikinas reagavo į šitą situaciją, nors stengėsi to neparodyti. Sakė: „tik neskaityk komentarų“.
Nesusilaikiau.
O komentarai… Oho. Radau ir pareiškimų, kad „aikštelėje ji visiškai nepanaši į tą, kuri yra nuotraukose“.
Mieli vyrai, eidama į aikštelę aš einu ne gražiai atrodyti, o laimėti rungtynes.
Kvailai atrodyčiau, jei bėgiočiau prisidažiusi ir su įvairiomis šukuosenomis. Mama mane mokė, kad „viskam yra savas laikas ir sava vieta“.
90 proc. savo laiko praleidžiu nepasidažiusi, susivėlusi ir su treningais. Man atrodo normalu, kad likusį laiką noriu pasipuošti, pasidažyti ir pasijausti moterimi.
Aišku, sulaukiau komentarų ir iš savo komandos draugių, kurios patraukdamos per dantį replikavo „va, kitą sezoną sirgaliai į salę nebetilps, kai tokią gražuolę turim“. Nuo tos dienos žodis „gražuolė“ man tapo įžeidimu.
Gavau etiketę, kurios visai nenorėjau ir niekada neprašiau.
Negaliu kalbėti visų krepšininkių vardu, bet viliuosi, kad dauguma jų su manimi sutiks.
Žiniasklaida mano, kad galbūt daro man paslaugą, bet aš mieliau žaisiu tuštesnėje salėje, tačiau tokioje, kur žiūrovai ateis pažiūrėti, kaip moterys žaidžia, o ne aptarinėti jų kūno išlinkimų, plaukų ar kitų su sportu nesusijusių dalykų.
Man patiko, kai po vienu iš straipsnių, kuriame vėlgi buvo aptarinėjama mano išvaizda, vienas sirgalius pastebėjo, kad „jeigu kokia naujiena, susijusi su moterų krepšiniu šios vasaros pradžioje ir pateks į naujienų portalus, tai bus kažkas iš šitos serijos. Ir nesvarbu, kad šiemet laukia aktyvi jaunimo rinktinių vasara, o taip pat minėsime 20-metį, nuo tada, kai mūsų krepšininkės iškovojo Europos čempionato auksą“.
Džiaugiuosi, kad dar yra išlikę sirgalių, kurie aistringai domisi moterų krepšiniu.
Tačiau tokie komentarai vienetiniai, o dažniausiai tenka atlaikyti įžeidimų laviną. Nors aš sirgalių nekaltinu, jie susidaro nuomonę apie mane iš to, kas jiems pateikiama straipsniuose. Noriu pati rašyti sportonamai.lt portale, kad pati galėčiau ir pasakoti savo istoriją, gyvenimo įvykius ir neiškraipytą tiesą.
Juk yra ir ne banalių būdų pakelti susidomėjimą moterų krepšiniu.