Sekmadienį Lietuvos čempionų direktorius Jaroslavas Latušinskij su sporto direktoriumi Artūru Jomantu surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė klubo finansinę situaciją bei planus, taip pat atsakė į kitus klausimus.
Ketvirtus metus klubo direktoriaus pareigose pradedantis Jaroslav Latušinskij pabrėžia, kad 2022-2023 finansiniais metais pajamos viršijo išlaidas 55 tūkstančiais eurų, 2023-2024 metais – 185 000, o ateinantį sezoną planuojamas 330 000 eurų pelnas.
Pagrindinės komandos žaidėjų ir trenerių kontraktams, mokesčiams ir agentiniams bus skirta 2 750 000 Eur.
„Komercinės pajamos tapo svarbiausia mūsų biudžeto dalimi, ir tai suteikia daugiau galimybių investuoti į komandos komplektaciją bei siekti aukščiausių sportinių rezultatų, – teigė J. Latušinskij. – Mes džiaugiamės, kad galime dirbti su daugybe stiprių partnerių ir lyderiaujančių prekės ženklų.
Taip pat vertiname ir tai, kad mūsų pelningumas leis ir toliau siekti dar vieno užsibrėžto tikslo – investuoti į infrastruktūros išlaikymo kaštų mažinimą. Praėjusį sezoną persikėlus žaisti į didžiausią sostinės areną, infrastruktūros išlaikymo ir nuomos kaštai išaugo daugiau nei 600 tūkstančių eurų, o šį sezoną sudarys 822 000 eurų“.
Klubui per praėjusius metus nepavyko ženkliau sumažinti skolos, kuri pernai siekė apie 1,9 mln. Šiame sezone klubo finansiniai įsipareigojimai siekia apie 1.727 mln. eurų. Tačiau J. Latušinskij nuramino, jog jos niekaip nepaveikia klubo tikslų.
„Tai ilgalaikės, kontroliuojamos skolos, kurias perėmė klubo dalininkai. Yra ilgalaikiai skolų grąžinimo grafikai, be papildomų administravimo kaštų, tie įsipareigojimai netrukdo klubo kasdieninei veiklai. Tai leidžia užtikrinti tvarų finansinį augimą ir stabilumą“, – tikino klubo vadovas, pabrėžęs, kad klubas dirba pelningai ir skolų likvidavimui gali kasmet skirti 200 000 eurų.
„Wolves“ klubo atsiradimas davė labai gerą impulsą „Ryto“ bendruomenei, fanams. Jaučiame didesnį sirgalių susidomėjimą. Verslas taip pat suprato tendencijas, kad „Rytas“ sostinėje yra pirmas pasirinkimas“, – klubo direktorius Jaroslavas Latušinskij.
Sportinius klubo tikslus pristatė sporto direktorius A. Jomantas.
„Labai didelis akcentas FIBA Čempionų lygai, labai norime patekti į Top-8. LKL ir KMT turnyruose minimalūs tikslai – abiejų turnyrų finalai. Pasiekus minimumą – finalus, tuomet bus ir maksimumas – laimėti juos. Mes surinkome gana ambicingą komandą“, – tvirtino A. Jomantas.
„Per paskutinius trejus finansinius metus mūsų organizacijos biudžetas išaugo 2 milijonais eurų. Svarbiausia, kad jis remiasi trimis tvariais pajamų šaltiniais: paties klubo uždirbtomis komercinėmis pajamomis, kurios jau pernai tapo didžiausia biudžeto dedamąja, pagrindinio klubo dalininko – savivaldybės – programinio finansavimo indėliu ir iki 1,3 milijono eurų augančia bilietų ir sezono narysčių dalimi.
Tai patvirtinimas, kad prieš trejus metus priimtas sprendimas kasmet investuoti po 500 tūkstančių eurų į administracijos komandos stiprėjimą yra strategiškai teisingas“, – taip finansinius rezultatus apibendrino Vilniaus „Ryto“ valdybos pirmininkas Darius Gudelis.
2022 m. sezono biudžetas sudarė 3,8 mln. eurų, praėjusiais krepšinio metais jis kiek ūgtelėjo iki 4,5 mln. eurų.
– Minėjote, kad klubo skolų mokėjimo grafiką perėmė klubo dalininkai, kokiomis proporcijomis ir kas tiksliai jas perėmė?, – Delfi paklausė J. Latušinskij.
– Gal pavardžių nevardinsiu, bet ši skola yra tarp trijų subjektų, du iš jų tiesiogiai susiję su klubu, trečias – fizinis asmuo, kuris susijęs su dalininkais. Proporcijos, sakykime, po 33 proc.
– Lyginant su praėjusiais metais – beveik pusės milijono eurų pelnas. Kur jis keliauja?
– Niekur. Esame viešoji įstaiga, to pelno niekur negalime, kaip čia pasakyti, perkvalifikuoti ar išmokėti dalininkams ar kažkam. Jis nugula į mūsų biudžetą.
Stengiamės identifikuoti vietas, kurioms reikia skirti papildomų lėšų. Tai gali būti sportinių išlaidų eilutė ar kažkuri kita klubo sritis, dėl to sprendžiame sezono pradžioje.
– Ar klubo dalininkų sudėtis nesikeitė per pastaruosius metus?
– Ne, pokyčių nėra.
– Per kiek laiko planuojama visiškai likviduoti skolas?
– Išlaikant tokią tendenciją, manau, per 4-5 metus. Klubo valdyba ir dalininkai užsibrėžė labai konservatyviai tą skolą mažinti, kadangi ji nėra slegianti.
– Kokią įtaką dirbant su rėmėjais turi tai, kad už sienos – „Wolves Twinsbet“ klubas?
– Teigiamą. „Vilkų“ klubo atsiradimas davė labai gerą impulsą „Ryto“ bendruomenei, fanams. Jaučiame didesnį sirgalių susidomėjimą. Verslas taip pat suprato tendencijas, kad „Rytas“ sostinėje yra pirmas pasirinkimas, rėmėjų gretos išsiplėtė ir norime tas tendencijas išlaikyti ateityje.
– Minėjote, kad iškovotas LKL titulas lėmė papildomas išlaidas premijoms birželį, bet gal skaičiavote jo naudą, kokius dividendus generavo klubui iškovotas LKL auksas augant rėmėjų gretoms ar didinant jų paramą už klubo pasiekimus?
– Komercinių pajamų eilutė tikrai yra ūgtelėjusi. Labai sunku įvertinti, kuri verslo dalis klubą remia dėl sportinių rezultatų, kurį verslą pritraukia tiesiog geras produktas.
Šioje vietoje nesame paskaičiavę, galbūt ateityje tą padarysime.
– Ar ilgalaikės skolos turi terminą?
– Taip, išdėliotos 10 metų periodu, jog įsipareigojimai nekliudytų klubui siekti savo tikslų konkrečiame sezone.
– Ar tai rekordinis klubo biudžetas?
– Mano žiniomis, taip. Jei neklystu, 2007 ar 2008 m. tuometinio „Lietuvos ryto“ biudžetas siekė apie 18 milijonų litų. Tad tai tikrai rekordinis klubo biudžetas.
– Ar būtų papildomų lėšų klubo piniginėje, jei būtų poreikis sezono eigoje susigrąžinti Marcusą Fosterį?
– Jei bus toks poreikis, pavyzdžiui, praėjusiais metais mes pasinaudojome ta galimybe atlikę tam tikrą rokiruotę sudėtyje, mes visada atsiradus galimybei tuo pasinaudosime. Juolab Izraelyje M. Fosteris ne visada gauna žaisti.
– Sutartis su FIBA Čempionų lyga galios dar vienerius metus, o kaip toliau, ar svarstytumėte galimybę grįžti į „EuroCup“ turnyrą, o ateityje galbūt siekti vietos ir Eurolygoje?
– Niekada nesakome „ne“. Rezultatus skaičiuosime sezono pabaigoje. Pažiūrėsime kaip seksis FIBA Čempionų lygoje, įvertinti turnyro formatą ir tuomet darysime išvadas.
Šioje vietoje noriu pabrėžti du dalykus. Perėjimas į Čempionų lygą mums pasiteisino visais aspektais. Finansine prasme tai buvo ženklus ir geras postūmis klubui.
Į dabartinį „Eurocup“ turnyrą, kurį valdo Eurolyga, nėra jokio noro grįžti.
– Pernai jau kalbėjome apie naujos arenos statybas, tuomet konkrečių atsakymų neturėjome, situacija iš esmės nėra pasikeitusi ir šiandien, tačiau ką tai keistų klubui, jei mieste iškiltų naujas sporto objektas?
– Operuoju tokia pačia vieša informacija kaip ir jūs. Aš šioje vietoje noriu pabrėžti, kad viskas yra Europos komisijos rankose, kuri turi pateikti savo išvadas dėl sporto komplekso statybų (ant Šeškinės kalvos).
Jei iškils nauja arena, o to labai tikiuosi, tai bus naudinga mūsų klubui ir kartu sugriaus Vilniaus monopoliją, kuri dabar egzistuoja, kuomet Vilniuje yra tik viena sporto arena („Twinsbet“).
Tai būtų galimybė pretenduoti į nuomą ar koncesiją.
