Graikija – rimtas iššūkis jau aštuntfinalyje
Jei prieš Europos krepšinio čempionatą kas nors būtų paklausęs, kuris varžovas iš A grupės būtų parankiausias Lietuvos komandai, nedvejodamas galvočiau apie Suomijos ir Lenkijos rinktines.
Svarbiausia, ne graikai ir ne prancūzai. Ir nors Slovėnijos rinktinė grupėje atrodė labai smagiai, o Graikija vos vos išsikapstė, aš to nesureikšminu. Graikus vis tiek laikau lygiaverčiais varžovais mūsiškiams ir vienais iš pretendentų į medalius. Šiek tiek plačiau apie lietuvių aštuntfinalio barjerą.
Eurolygos čempionai
Pusė Graikijos rinktinės žaidėjų yra laimėję Eurolygą. Pirėjo „Olympiakos“ ir Atėnų „Panathinaikos“ klubų pagrindu sudarytoje rinktinėje beveik visi krepšininkai turi labai solidų aukščiausio lygio varžybų patirties bagažą. Matydamas jų patirtį ir meistriškumą, aš tikrai nesureikšminu silpno pasirodymo A grupėje. Prisiminkime, kaip sunkiai stenėdami ir gimdydami lietuviai įveikė grupių etapą tiek 2013, tiek 2015 metais. Atkrintamosios rungtynės yra visiškai kita istorija ir patyrusi komanda gali mobilizuotis.
Asmenybės baudos aikštelėje
Nors Ioannis Bourousis neatrodo taip bauginančiai kaip prieš keletą metų ir akivaizdžiai yra silpnesnis žaidėjas už Joną Valančiūną, tai vis tiek labai pajėgus vidurio puolėjas. Į Kiniją rungtyniauti išvykstantis aukštaūgis žaidžia protingą krepšinį, gerai išnaudoja savo įgūdžius nugara į krepšį. Taip pat, centras pataiko iš trijų taškų zonos, tad gali sužaisti „pikenpopą“, nuo kurio ginantis lietuviams neretai kyla problemų.
Šalia jo, sunkiojo puolėjo pozicijoje, žaidžia vienas geriausių Eurolygos ketvirtųjų numerių – Georgis Printezis. Įspūdingą klaidinančių judesių arsenalą turintis „Olympiakos“ klubo simbolis atrodo labai neparankus oponentas ir Donatui Motiejūnui, ir Mindaugui Kuzminskui.
Gynybinė komanda, kurios stiprybė puolimas?
Gynybinės komandos reputaciją Graikijos rinktinė ir šios šalies klubai turi nuo neatmenamų laikų. Pagal turimą sudėtį atrodo, kad ir šių metų komanda turėtų žaisti klampų krepšinį, bet statistika byloja ką kitą.
Vidutiniškai po 84,2 taško per rungtynes renkantys graikai turi tik tašku žemesnį vidurkį už Lietuvos rinktinę ir Europos čempionate pagal rezultatyvumą rikiuojasi septinti. Abiejų komandų išmetamų metimų skaičius – taip pat panašus.
Turint omeny, kad lietuviai kur kas daugiau taškų renka iš antrųjų šansų, aiškiai matome, jog graikai rengia nemažai greitų atakų ir apskritai palaiko aukštą žaidimo spartą. Panašu, kad naujas komandos treneris laužo graikišką stereotipą ir bando žaisti patrauklų akiai krepšinį.
Subalansuota sudėtis
Nors prieš pat čempionatą rinktinė patyrė rimtą smūgį ir prarado ryškiausią šalies krepšinio žvaigždę Giannį Antetokounmpo, Graikija vis tiek yra pajėgi daugumoje pozicijų. Jau kalbėjau apie krepšininkų patirtį ir dvi figūras priekinėje linijoje. Galima išskirti ir du labai aukštą žaidimo intelektą turinčius atakų organizatorius - Kostą Slouką ir Nicką Calathesą. N. Calathesas turi akivaizdų Achilo kulną – tritaškius metimus. Tai lengvina gynybą prieš graiką ir leidžia taikyti riziką. Turėdamas geresnį metimą, JAV gimęs krepšininkas neabejotinai būtų įsitvirtinęs NBA lygoje.
Kitą vertus, Sloukas yra puikus snaiperis. Jis gerai atakuoja ir iš vidutinių nuotolių bei yra tikras žaidimo du prieš du meistras. Missas nevengia abu gynėjus leisti ir į vieną penketą. Gynėjų grandyje yra ir taikliarankiai Nikos Pappas bei Vangelis Mantzaris. Ir nieko nuostabaus, kad Graikijos komanda yra penkta pagal tritaškių pataikymą Europos pirmenybėse.
Reikia paminėti ir tokius krepšininkus kaip Kostas Papanikalou, ar Ioannis Papapetrou. Jie cementuoja komandą, apjungia gynėjus su priekine linija. Ši komanda turi pakankamai ūgio ir gerus pasirinkimus lengvojo krašto pozicijoje, todėl gali sau leisti nuolat keistis dengiamaisiais.
Silpnoji grandis – treneris?
Būtent tokia nuomonė vyrauja tarp Graikijos krepšinio apžvalgininkų. Missas, kaip ir Dainius Adomaitis, toli gražu nėra Europoje garsūs strategai. Todėl abiem treneriams šeštadienio rungtynės bus didelis išbandymas. Prieš čempionatą lietuvis buvo panašioje situacijoje kaip ir jo oponentas, sirgaliai reiškė nepasitenkinimą ir dėl kiekvienos Lietuvos rinktinės nesėkmės kontrolinių rungtynių cikle peikdavo vyriausiąjį trenerį. Aš jau esu sakęs, kad man tai atrodo absurdiška, tačiau dabar ne apie tai.
Adomaitis dalį skeptikų pritildė, kai rinktinė pademonstravo gražų ir pergales atnešusį krepšinį Tel Avive, o graiko atžvilgiu kritika tik aštrėja, nes komanda savojo žaidimo neranda. Daug kas spėlioja, kad ryškiausios komandos žvaigždės nejaučia trenerio autoriteto. Kaip ten bebūtų, aišku yra viena, pralaimėjusios komandos treneris neišvengiamai sulauks daug nemalonios kritikos visuomenėje. Misso atveju, gali tekti ir apleisti vyriausiojo trenerio postą.