Pernai tarp pajėgiausių 24-ių Europos komandų (16-a Eurolygos dalyvių ir TOP-8 Europos taurės ekipos) įsiveržę Dainiaus Adomaičio auklėtiniai nemažina savo uždavinių ir šį sezoną – atsidūrę G grupėje kartu su Kazanės UNIKS, „Monaco“ ir Stambulo „Galatasaray“ klubais rytiečiai tikisi finišuoti bent antroje vietoje.
Bent jau taip tvirtina „Ryto“ direktorius Rolandas Jarutis, kuris pripažįsta, kad savo biudžetu vilniečiai gerokai nusileidžia visiems būsimiems varžovams, bet tai nebūtinai jau yra verdiktas jiems.
Ambicingus tikslus sostinės klubas kelia ir vietiniame fronte, kur laukia tiek Karaliaus Mindaugo taurės atomazga, tiek ir lemiama LKL čempionato stadija. Tiesa, apie tai, kad šį sezoną galbūt įmanoma pasigauti ir galimai pažeidžiamą bei Eurolygoje kaip reikiant stringantį Kauno „Žalgirį“, „Ryto“ vadovai kalba atsargiai.
Kaip vertina gautus varžovus TOP-16 etape ir jau žinomą tvarkaraštį? Ar neplanuoja artimiausiu metu stiprinti savo sudėties? Kodėl pagrindinėje komandoje neatsiranda vietos Augustui Marčiulioniui? Ar tenkina Detroito „Pistons“ akylai stebimo Deivido Sirvydžio progresas? Ir kokie lūkesčiai iš tolesnio sezono?
Pokalbis apie tai – naujausioje DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“ su „Ryto“ direktoriumi Rolandu Jaručiu.
– Rolandai, kai Venecijoje neįkrito tas paskutinis Eimanto Bendžiaus tritaškis, lėmęs pralaimėjimą 74:76 ir tuo pačiu, kad „Rytas“ žais ne H grupėje su trimis Ispanijos ACB lygos komandomis „Unicaja“, „Andorra“ ir „Joventut“, o G, labiau džiaugėtės ar liūdėjote dėl neiškovotos pergalės?
– Tie visi paskaičiavimai, kokie bus varžovai, yra nereikšmingi. Jeigu tu nori brautis bent jau į tą TOP-8, negali rinktis, su kuo tau geriau žaisti. Yra daug pozityvių dalykų net ir iš paskutinių rungtynių. Treneris suteikė žaidybinio laiko ir galimybių jaunimui ir tikrai buvo atkarpų, kur jie gerai atstovėjo.
Mūsų laukia nepaprasta grupė, bet jeigu būtume likę treti, turbūt būtume dalyvavę Ispanijos čempionato atkrintamosiose. O dabar turime varžovus, kurie yra kažkiek pažįstami net ir iš praėjusių metų – tas pats UNIKS ar „Monaco“.
Visų jų biudžetas yra kur kas didesnis nei mūsų, bet yra mūsų ambicijos, noras, charakteris ir galimybės. Komanda jau ir pirmame rate įrodė, kad gali kovoti ir su daug turtingesniais varžovais. Todėl tų piniginių reikalų turėtume gal daugiau ir nebeeskaluoti, o koncentruotis į patį žaidimą. Yra aikštelė, tai lai eina ten ir kovoja.
– Po pirmojo rato jūsų balansas tebuvo 1/4 ir laukė sunki išvyka į Krasnodarą. Tuo metu ir pats kritiškai atsiliepėte tiek apie kai kuriuos komandos legionierius, tiek ir apie „Ryto“ šansus žengti tolyn. Kas visgi pasikeitė tame antrame rate, kad laimėjote tris mačus iš keturių ir dar prieš paskutinį turą spėjote užsitikrinti vietą TOP-16?
– Mes jau po burtų traukimo ceremonijos vasarą žinojome, kad patekome į gana sudėtingą grupę, kur dviejų „Lokomotiv“ žaidėjų atlyginimas yra didesnis nei visas mūsų biudžetas. Nors daugelis gali pasakyti, kad pinigai nežaidžia, bet iš tikrųjų tai pinigai žaidžia.
Taip, po pirmojo rato nuotaikos buvo nekokios, tačiau trenerių štabui pavyko mobilizuoti komandą ir tos rungtynės Krasnodare tapo lūžiu. O mano išsakyta kritika buvo skirta konkrečiai dviem legionieriams – Tu Holloway ir Cameronui Bairstow – ir jos aš ir toliau neatsiimu, nes jie tikrai netenkina nei klubo, nei sirgalių. Tai yra jau mūsų reikalas ir, manau, kad treneriai dirba su tuo.
Aišku, džiugina tai, kad tuo šansu naudojasi jauni lietuviai. Gal kartais jie ir nepelnytai sulaukia kažkokios kritikos, ypač po LKL rungtynių. Bet jeigu „Žalgirį“ paliktume šone ir kalbėtume apie kiekvieną poziciją atskirai, mūsų komplektacija yra daug geresnė už kitų Lietuvos komandų.
– Kadangi esate nepatenkinti pora legionierių, ar galime tikėtis pasikeitimų komandos sudėtyje ir to, kad galbūt įvyks žaidėjų rokiruotė?
– Šis klausimas yra aktualus, nes tas rezultatas, kurį jie duoda, manęs asmeniškai tai tikrai netenkina. Mes turime puikų trenerį, bet ar įmanoma, kad šie žaidėjai pradės geriau žaisti, laikas parodys, o jo jau praėjo nemažai. Tačiau šiai dienai klubas neturi jokių galimybių įsigyti pajėgesnių žaidėjų.
„Rytas“ pakankamai ilgą laiką komplektavosi ne pagal savo galimybes. Tai buvo labai akivaizdu praėjusiais metais. To pasekmė – dabar turime tokią situaciją, kokią turime.
– Antrąjį etapą pradėsite rungtynėmis namuose su UNIKS, o užbaigsite taip pat savo arenoje su „Galatasaray“. Kiek pergalių skaičiuojate, kad reikia, jog užimtumėte pirmą arba antrą vietą savo grupėje?
– Formulė, kuri garantuoja patekimą į kitą etapą, turbūt būtų tokia: trys pergalės namuose ir viena išvykoje. Bus tikrai nelengva, komandos yra geros – ir sudėtys, ir treneriai. Bet manau, kad namie, prie savo žiūrovų palaikymo, turėsime gerus šansus pasiimti tas pergales, o išvykoje D. Adomaičio kolektyvas jau įrodė, kad gali nugalėti net ir „Lokomotiv“, tai kodėl gi nelaimėjus, tarkime, Turkijoje ar Monake? Tuo labiau, kad yra gera istorija iš praėjusių metų. Daugelis žaidėjų likę, treneris irgi tas pats.
– Rolandai, „Rytas“ kol kas yra trečias (vid. po 4177 žiūrovus) tarp visų Europos taurės komandų pagal lankomumą (po Belgrado „Partizan“ ir Malagos „Unicaja“), tačiau nuo pernai metų skaičių atsilieka beveik 19 procentų. Kaip tai aiškintumėte?
– Skirtumas nuo „Unicaja“ yra labai nedidelis, todėl tikiu, kad mes ją galime pavyti, o su „Partizan“ fanais konkuruoti labai sudėtinga. Bet mes kalbame tik apie pirmojo etapo skaičius, o praėjusio sezono vidurkiai yra susumavus viską – ir TOP-16, ir TOP-8 kovas su „Valencia“, kur buvo tikrai geras lankomumas ir palaikymas.
– Ar esate patenkintas 19-mečio D. Sirvydžio demonstruojamu progresu šį sezoną ar visgi jis galėtų būtų ir didesnis?
– Deividas dirba, stengiasi. Jūs neužmirškite, kad tai yra jaunas žmogus, kuriam užkrauta tikrai didelė atsakomybė ir spaudimas dėl to, kad jis čia jau be penkių minučių NBA žaidėjas. Jam nėra paprasta. Lietuvos krepšinio istorijoje turime ne vieną žaidėją, kuris neatlaikė tokio spaudimo. Aš noriu jį ir palaikyti, ir užstoti – Deividas kryptingai siekia savo tikslo ir ateityje tikrai gali tapti aukšto kalibro žaidėju.
– Kiek jo tobulėjimą stebi ir kokių užduočių jam duoda „Pistons“ klubas?
– Yra atliekamas papildomas darbas dėl jo fiziškumo. Čia įtrauktas ir mūsų fizinio rengimo treneris. Jie tikrai domisi Deividu, jiems tas žaidėjas rūpi. „Pistons“ seka jo žaidimą ir nuodugniai renka informaciją. Jie irgi turėtų būti patenkinti jo gaunamomis žaidimo minutėmis, o visa kita yra jau paties žaidėjo rankose.
Viskas priklauso nuo Deivido. Jis dabar turi fantastinę platformą mūsų komandoje, nuo kurios gali atsispirti ir pakilti tiesiai tenai, į NBA. D. Sirvydis turėtų būti labai dėkingas treneriui už tą pasitikėjimą, kurį gauna, ir susimokėti jam geru žaidimu bei atsidavimu aikštelėje – ir ne tik puolime, bet ir gynyboje, kur jis šiemet yra smarkiai patobulėjęs. Aišku, jam dar daug kur reikia eiti į priekį.
– Kitas jaunas talentas 17-metis Augustas Marčiulionis demonstruoja puikią statistiką NKL čempionate ir dėl to krepšinio visuomenei kyla natūralus klausimas: kodėl jo dar nėra pagrindinėje „Ryto“ komandoje?
– Žaidėjų pasirinkimas ir sudėties rotacija yra vyriausiojo trenerio D. Adomaičio kompetencija. Jam suteikiama visiška sprendimų laisvė ir, kai tik jis pamatys, kad Augustas atitinka LKL lygį, jis ir debiutuos „Ryte“. Manau, kad gali visko būti, kad tai nutiks dar šį sezoną, nes mes turime tas migruojančias licencijas, kai žaidėjas gali pereiti iš NKL į LKL.
O tas žaidimas, kurį šiemet NKL rodo A. Marčiulionis, yra fantastika. Jis yra labai motyvuotas ir tikrai pagerinęs savo metimą. Labai dažnai jis pelno vadinamuosius „crunch“ taškus, kai gelbėja komandą ir nulemia rungtynių baigtį. Jo progresu, prie kurio labai prisideda ir jo tėvas Šarūnas, dirbantis su juo ir individualiai, galima tik pasidžiaugti. Norisi, kad ir kiti jaunimo komandos žaidėjai taip sparčiai eitų į priekį.
– Rolandai, pastaruoju metu sklando gandai apie galimai įtemptą situaciją tarp jūsų ir „Ryto“ sporto direktoriaus Lino Kleizos. Kokie iš tiesų tie santykiai?
– Darbiniai santykiai. Mes darbų turime labai daug ir turėtume fokusuotis į juos, kad mūsų klubas gyvuotų ir Vilniaus miestą nuvestų ten, kur jis ir buvo. Yra tikslas – Eurolyga. Ar tai įmanoma padaryti? Atsiraitokime rankoves ir mažiau kalbėkime.
O visko būna ne tik tarp Lino, Petro ar ten Jono. Šiandien dienai aš dar dirbu klube. Kas tuos gandus rašo, jūs jų ir paklauskite, iš kur jie gauna tokią informaciją.
– O kokie tiksliai šiems metams – Europos taurėje, Karaliaus Mindaugos taurėje ir LKL?
– Žinant, kad mūsų finansinės galimybės gerokai kuklesnės nei pernai, pirmas noras buvo TOP-16 etapas. Ar mes galime tuo pasitenkinti? Aš manau, kad ne. Dabar siekiamybė nutildyti skeptikus ir patekti į TOP-8.
KMT turnyras yra sprintas. Dabar laukia dvejos rungtynės su Utenos „Juventus“, apie kurias visi labai daug kalba ir rašo. Reikia patekti į Finalo ketvertą, o tenai, jeigu net Prienai yra įrodę, kad galima nugalėti, tai kodėl gi ne? Tikslas tikrai yra finalas.
O LKL dar tik įpusėjo. Komanda kryptingai eina savo linkme. Sportine prasme viskas yra gerai. LKL šį sezoną yra stipri ir įdomi. Reikia neužmiršti kitų komandų ir iki „Žalgirio“ dar reikia prieiti. Ar jie patyrė aštuonis, ar dešimt iš eilės pralaimėjimų Eurolygoje, čia yra jų reikalas. Mes galime tik žiūrėti ir stebėti. Eurolyga yra krepšinio viršūnė. Mes turime gerinti savo žaidimą ir tvarkyti savo reikalus, nes patys turime ne ką mažiau problemų.
Visa laida „Krepšinio zona“ ir Vaido Čeponio bizūnas – vaizdo įraše.
Visas „Ryto“ tvarkaraštis Europos taurės TOP-16 etape:
Sausio 8 d. 19:00 val. „Rytas“ – UNIKS
Sausio 15 d. 19:00 val. „Galatasaray“ – „Rytas“
Sausio 22 d. 19:00 val. „Rytas“ – „Monaco“
Sausio 29 d. 20:30 val. „Monaco“ – „Rytas“
Vasario 5 d. 18:30 val. UNIKS – „Rytas“
Kovo 3 d. 19:00 val. „Rytas“ – „Galatasaray“