Jo vadovaujami lietuviai su trimis dabartiniais žalgiriečiais – Mariumi Grigoniu, Pauliumi Jankūnu ir Antanu Kavaliausku – 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse net 50 taškų skirtumu (59:109) buvo nušluoti Raudonosios Furijos – Ispanijos nacionalinės komandos.
O Jono žodžiai apie per šaltą dušą netrukus pasitvirtino: mūsiškiai po ispaniško šoko taip ir nebeatsigavo: pralaimėjo abu likusius mačus (Kroatijai – 81:90 bei Australijai – 64:90) ir buvo eliminuoti jau ketvirtfinalyje.
Panašus likimas dabar gali grėsti ir Lietuvos čempionui Kauno „Žalgiriui“: Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai pirmose Eurolygos ketvirtfinalio rungtynėse beviltiškai – net 43:76 – nusilenkė Stambulo „Fenerbahče“ didybei ir užantspaudavo net kelis visų laikų rekordus: pelnytų taškų (tik 43), atliktų rezultatyvių perdavimų (vos 7) bei bendro surinkto naudingumo (viso labo 27).
43 sukrapštyti taškai – tai rezultatas, kurį dažniau išvysi ne krepšinio, o rankinio aikštelėje (pvz., lygiai 43 įvarčius prieš porą mėnesių Čempionų lygos susitikime sumetė „Barcelona“ ekipa).
Ir iš tiesų per pasitikėjimą stipriai galintis kirsti žaliai-baltų pasirodymas Stambule priminė labiau ne krepšinio, o rankinio rungtynes: kauniečiai padarė dvigubai daugiau pražangų puolime nei pataikė tolimų metimų (6 ir 3), klydo trigubai dažniau nei iškišo rezultatyvų perdavimą (23 ir 7), o per 40 žaidimo minučių į krepšį tepataikė 16 kartų – (3 tritaškiai ir 13 dvitaškių).
„Žalgirio“ puolimas buvo toks lėtas, kad atrodė, jog Jordi Bertomeu savo vizito Kaune metu grąžino 30 sekundžių trukmę atakoms Eurolygoje, ir toks neefektyvus, kad „Fenerio“ vyrai, pirmavę 38:21, trečiame ir ketvirtame kėlinyje teoriškai galėjo net neberegzti savo išpuolių, o tik deginti likusį laiką, nes vargu, ar tokiu atveju svečiai būtų pasiekę 40 taškų ribą.
Taigi ar Stambule nebuvo patirtas per didelis šokas, kad dar būtų galima grąžinti intrigą į šią seriją? Kokia bus žalgiriečių reakcija į nepadorų pirmojo mūšio tiek vaizdą, tiek ir rezultatą? Ir ką reikėtų keisti pirmiausia norint su turkais užmegzti bent apylygę kovą?
Pokalbis apie tai – DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“ su kaip visada bizūnu apsiginklavusiu komentatoriumi Vaidu Čeponiu ir iš Kinijos grįžusiu treneriu Rolandu Jaručiu.
– Aš turbūt nedaryčiau tragedijos iš šitų vienų pralaimėtų rungtynių. Skirtumas didžiulis, bet tai – tik pirmos serijos rungtynės. Aš tikiu, kad trenerių štabas dabar padarys analizę, įneš tam tikras korekcijas ir penktadienį vaizdas jau bus visai kitoks. Plius dar laukia ir rungtynės Kaune.
Tas vakarykštis pralaimėjimas prieš tikrai galingą komandą, kuri kas sezoną demonstruoja gerą, stabilų ir labai disciplinuotą krepšinį, dar nieko nereiškia. Taip, yra dalykų, kurie gali kelti nerimą, bet ar būtų „Žalgiris“ pralaimėjęs 15, ar 20, ar 30 taškų, nėra didelio skirtumo.
– Vaidai, kas vakar nutiko? Juk kartais net ir rankinyje, kur nėra nei dvitaškių, nei tritaškių, komanda finišuoja su daugiau nei 43 įvarčiais.
– Manau, kad lėmė ir patirtis. „Fenerbahče“ turi daugiau patyrusių žaidėjų ir jų branduolys jau keletą metų yra kartu. Tas irgi prisidėjo. Be to, jie laba agresyviai žaidė ir „Žalgiris“ sulūžo bei nebeatsakė tuo pačiu.
Padarytos net 23 klaidos. Tai – katastrofinis rezultatas, kai sezono vidurkis yra 13. Aš žiūrėjau ir galvojau, kodėl čia taip. Galbūt, kad neretai buvo tiesmukai žaidžiama tik pagal derinį, o turkai buvo labai labai labai gerai išstudijavę žalgiriečių žaidimą. Nepavykdavo kamuolio įmesti Brandonui, nes, kai jį perimdavo žemesnis varžovas, šis gindavosi iš priekio, ir stengdavosi, kad B. Daviesas atsidurtų kuo toliau nuo krepšio. Žaidimas pradėjo griūti.
Kitas dalykas – labai lėtai žaidė „Žalgiris“. Skaičiavau, atrodo, kad tik 53 atakos per rungtynes, kai dabar komandos stengiasi žaisti greitą krepšinį ir paprastai jų surengia po daugiau nei 80... Dar bado akis ir rezultatyvūs perdavimai: 7 prieš 17. Tokio mažo skaičiaus net neatsimenu.
– Rolandai, ar toks skaudus ir triuškinantis pralaimėjimas net 33 taškais gali kirsti psichologiškai? Prisiminkime, kaip antausis 50 taškų skirtumu taškų atsiliepė Lietuvos rinktinei Rio.
– Nemanau, kad „Žalgiris“ gali subyrėti. Š. Jasikevičius ir Darius Maskoliūnas – tai treneriai, kurie tikrai sugeba mobilizuoti, motyvuoti žaidėjus ir išsireikalauti iš jų maksimumo. Nebus taip, kad komanda sugrius ir nebegalės atsitiesti. Šį sezoną jis jau nuveikė daugiau, nei iš jo buvo tikėtasi, o tas paskutinis žygis iš viso buvo fenomenalus. Todėl „Žalgiriui“ nėra ką prarasti, niekas jo nei teis, nei baus, nei kaltins.
– Gal visgi yra ką prarasti? Pavyzdžiui, galima visų laikų antirekordų prisidaryti...
– Tie visi skaičiukai ir antirekordai – jie gal daugiau kur nors Amerikoje vertinami ir žiūrimi. Istorijoje lieka nugalėtojai ir iškovoti trofėjai, o ten – minus 20 ar 30 taškų – aš tokių dalykų nesureikšminu kaip NBA, kur kiekvienas skaičius yra išpūstas. Juk tai – tiktai statistika.
