Jeigu per pirmąjį mačą su „Monaco“ praėjusią savaitę, į kurį buvo mestas praėjus parai po atvykimo į Stambulą, Š. Jasikevičius švytėjo ramybe, tai trečiadienį šalia šoninės linijos jau galėjome matyti įprastus vaizdus.
47-erių lietuvis ne kartą skėsčiojo rankomis, barė auklėtinius ir kartais taip įsitraukdavo į įvykius aikštėje, kad pats į ją žengdavo gerą metrą.
Vis tik galiausiai viskas Šaro auklėtiniams baigėsi sėkmingai – 80:78 dramatiškai įveiktas Kauno „Žalgiris“ ir įsirašyta aštuntoji pergalė turnyre. Nuo Š. Jasikevičiaus atvykimo „Fenerbahče“ laimėjo visus tris susitikimus – du Eurolygoje ir vieną Turkijos čempionate.
Kauniečiai palaužti nepaisant niūros pirmos rungtynių pusės, per kurią turkų klubas praleido 48 taškus ir vienu metu atsiliko 14 taškų.
Po mačo „Žalgirio“ žaidėjai jau buvo spėjęs susėsti į autobusą, kai Š. Jasikevičius dar tik žengė koridoriumi į spaudos konferenciją. Pakeliui į ją jis šnekučiavosi su Edgaru Ulanovu, o užėjęs atsakyti į Turkijos žurnalistų klausimus sugrįžo vos po minutės.
Daugiau jam klausimų turėjo žurnalistai iš Lietuvos, kamantinėję trenerį beveik dešimt minučių.
– Dvi skirtingos rungtynių pusės – kas džiugina antroje, o neramina pirmoje?, – žurnalistai paklausė Š. Jasikevičiaus.
– Antroje pusėje tikrai džiugina žaidėjų pastangos ir reakcija. Esame toli nuo disciplinuotos, solidžios komandos, kurią norėtume visi čia matyti. Reikės daug dirbti, bet tikrai parodytas charakteris, ypač kai kurių žaidėjų, kurie įsikibo varžovui į atlapus ir sugebėjo išlošti šitas rungtynes. Pirma pusė mums tikrai nesigavo, visur vėlavome, „Žalgiris“ žaidė labai gerai. Antroje pusėje buvome žymiai agresyvesni. Jautėsi visai kitokia komanda. Dvi skirtingos rungtynių pusės.
– Vienas tų žaidėjų buvo Jonathanas Motley, trečią kėlinį pradėjęs 7 taškais?
– Daug žaidėjų tikrai stengėsi, esame tokioje situacijoje, kai dar reikia daug žaidėjų pažinti. Viskas iš naujo, esame įmesti į ugnį, bet kartu reikia imti taškus, nes padėtis lentelėje nėra labai gera. Sunkus periodas tiek man, tiek žaidėjams. Visi įmesti į ugnį.
– Kiek galbūt pastarieji įvykiai „Žalgiryje“ paveikė kauniečius?
– Šioje situacijoje tikrai negalvoju apie „Žalgirį“. Nėra daug laiko galvoti apie varžovą. Norisi savus dalykus įsivesti, tikrai problemų aibė. Nemokame žaisti prieš gynybą keičiantis, sustoja kamuolys labai greitai. Yra aibė reikalų, reikia kentėti ir dirbti.
– Kaip išlaviruoti iš tos ugnies?
– Nereikia daug galvoti, eiti diena iš dienos. Bandai reaguoti į tai, ką reikia šiuo metu daugiausiai akcentuoti ir dirbti. Daug ko greitai nepakeisime ir reikia kentėti.
– Kaip žaidėjai reaguoja į pasikeitimus?
– Stengiuosi daug neįvesti, bet jau kažką norisi ir velnias žino ar tu juos tik sumėtai dar daugiau. Sako, kad supranta, bet stresinėse situacijose rungtynių metu jau sunkiau suprasti. Taip jau yra ir reikia kentėti, pabrėžiu.
– Tyleris Dorsey pelnė 19 taškų, tiek pat surinko ir sekmadienį Turkijoje. Jis vienas tų, kuris mokosi greičiausiai?
– Tyleriui nereikia trenerio, jis gali paimti kamuolį ir įmesti tuos taškus, jis yra vienas geriausių Eurolygos taškų rinkėjų. Mano darbas yra tas, kad žaidėjai darytų žingsnį į priekį ir jam reikia suprasti, kaip jį dengs daugiausiai kartų ir kaip jis gali būti geriausias komandai, o ne sau. Kai kuriose situacijose bandome jį naudoti kaip žaidėją su kamuoliu, kitose – kitaip. Kad jis ar Scottie Wilbekinas gali primesti taškų – čia nėra jokia naujiena.
– Prieš mačą susitikote su „Žalgirio“ nariais, nemažai bendravote – kiek palaikymo reikia Kaziui Maksvyčiui?
– Daug su Kaziu nesu bendravęs, bet visada malonu – su juo bendrauti paprasta, jis nuoširdus. Tiek pažįstamų, tiek metų kartu, išlikę susirašinėjimo grupės nuo tų laikų, tikrai susirašome po kiekvienos „Žalgirio“ pergalės. Tie santykiai nemanau, kad pasikeis, jie išliks šilti.
– Kiek aktyvūs tie susirašinėjimai?
– Pastaruoju metu gal ne, nes pralošinėjo, bet po pergalių tikrai labai malonu susirašyti, ir nuotraukų būna įdomesnių. Tikrai smagiau.
– Kiek pats buvote pasiilgęs dėmesio iš sirgalių, žiniasklaidos?
– Žinau šitą klubą ir dabar kalbėjau su Edgaru Ulanovu – ir jam čia patiko, ir man čia patinka. Patiko tuos šešis mėnesius čia žaisti, dauguma ofiso žmonių išlikę, todėl man geriau. Laikas spaudžia, jau rytoje kelionė į Berlyną, o atrodo jau reikėtų butą susirasti, bet nieko nespėju pasižiūrėti. Toks gyvenimas, pagyvensiu viešbutyje, pabuvau namuose keturis mėnesius.
– Kaip dėliojote akcentus prieš priimdamas „Fenerbahče“ pasiūlymą?
– Idėjos dirbti šiais metais nebuvo, nepaisant jūsų blogos informacijos apie kitas komandas. Pykstate, kai kažkas kažką pasako, bet reikia atsakomybės daugiau. Vakar skambino draugai ir sakė, kad nepaėmiau 1,5 mln. iš „Žalgirio“ Sakau, įdomu. Žmonės iš jūsų laukia teisingos informacijos. Idėjos dirbti nebuvo, bet atsisakyti 1,5 mln. iš „Žalgirio“ būtų sunku.
– Kalbant apie gandus, artėja Eurolygos perėjimų langas. Ar ketinate kažką keisti?
– Jie manęs klausė, bet viršininkams sakiau, kad šio lango metu turi būti jų idėjos, nes per savaitę tikrai negaliu susidaryti įspūdžio. Gandus ir aš perskaitau, dauguma situacijų juokinga ir tiek. Bet kiekvienas nori būti vis protingesnis ir greitesnis.
– Štabe matome Tomą Masiulį, ar buvo galimybių ir noro pasikviesti daugiau lietuvių?
– Kad nelabai aš daugiau pažįstu tų lietuvių. Bet dar žiūrėsime, viskas taip prasidėjo, kad dar negaliu pasakyti ar bus daugiau papildymo. Yra svarbesnių dalykų dabar.
– Ar sūnus pereis iš „Barcelonos“ komandos į „Fenerbahče“?
– Nežinau. Šiais metais dar turbūt ne. Planavome švęsti naujus metus, kelionę vasarą, o gavosi, kad teko apsistoti Stambulo viešbutyje
– Kokie santykiai liko su „Barcelona“?
– Nenoriu šnekėti apie „Barceloną“, gal ateis laikas ir kažką pasakysiu, bet jeigu neturi ką gero pasakyti, tai geriau nešnekėti.
– Penktadienį „Žalgiris“ žais su „Barcelona“, tai širdis links į žaliąją pusę?
– Tikrai ne į tą kitą (juokiasi, – Delfi).