Kai kurie krepšinio gerbėjai tikina jau pervedę kelias dešimtis eurų. Tikrai ne veltui.
Kai krepšinyje atakos laikas sutrumpėjo iki 24 sekundžių, dėl ko žaidimas tapo paprastesnis, trenerių vaidmuo kiek sumažėjo, tačiau kai kurie strategai, tarp kurių ir Š. Jasikevičius – išimtis iš šios taisyklės. Jo įtaka „Žalgirio“ žaidimui milžiniška.
Išskyrus Paulių Jankūną, kurį galima vadinti Eurolygos generolu, kiti žalgiriečiai – eiliniai kareiviai, neturintys išskirtinio talento ar neeilinių gabumų. Tačiau Kauno komanda dabar rungtyniauja taip, lyg būtų Eurolygos grandė. Jei „Žalgiris“ išlaikys panašų žaidimo lygį, labai realu, jog pateks į atkrintamąsias varžybas. O gal net toliau.
O juk pagal piniginės storį kauniečiai yra priešpaskutiniai – lenkia tik Belgrado „Crvena Zvezda“ klubą. „Žalgirio“ sudėtis irgi viena silpniausių turnyre. Manau, kad praėjusį sezoną Kauno klubas popieriuje atrodė galingiau – su Leo Westermannu, Brocku Motumu, Luku Lekavičiumi, Augusto Lima. Už juos Vasilije Micičius, iš ekipos jau pasitraukęs Dee Bostas, Aaronas White‘as yra žemesnio lygio krepšininkai.
Vis dėlto Lietuvos čempionai jau parbloškė ne vieną žemyno milžiną – „Barceloną“, „Panathinaikos“, „Fenerbahce“. Neabejoju, kad tai tikrai dar ne pabaiga – pergalė prieš Eurolygos čempionus „Žalgirio“ krepšininkams turėtų užauginti sparnus ir tuo pačiu praplėsti varžovų krepšio lankus.
Kauno ekipa demonstruoja akiai itin patrauklų žaidimą. Š. Jasikevičius ne tik perėmė viską, kas yra geriausia kalbant apie Europos ir NBA krepšinį, bet efektyviai kuria ir pats. Niekas neperlaiko kamuolio, deriniai nušlifuoti iki menkiausių smulkmenų, visi idealiai žino savo vietą ir vaidmenį aikštėje. Žodžiu, „Žalgirio“ puolimas superdinamiškas.
Kai yra galimybė, žalgiriečiai sugeba žaibiškai kontratakuoti. Jei tokio šanso nėra, jie gana ilgai laiko kamuolį ir kantriai ieško varžovų gynybos „skylių“. Ir dažniausiai suranda. „Žalgiris“ pagal pelnomus taškus užima 3 vietą Eurolygoje (vid. 82,0 per mačą). Š. Jasikevičiaus muštruojami kareiviai renka beveik 4 taškais daugiau nei praėjusį sezoną.
Darnų komandinį krepšinį rodo ir tai, kad kauniečiai yra antri, turint omeny rezultatyvių perdavimų kategoriją (19,8). Be to, jie šią poziciją užima metę tritaškius (41,2 proc.). Pagal dvitaškių taiklumą „Žalgiris“ yra trečias (54,8 proc.). Visi šie rodikliai taip pat geresni nei pernai.
Krinta į akis tai, kad komanda šį sezoną kur kas mažiau nei praėjusį remiasi tolimais metimais. Dabar kauniečiai iš trijų taškų zonos atakuoja tik 17,7 karto per rungtynes (daugiau tritaškių meta net 14 ekipų), o pernai – 21,2. Štai P. Jankūnas per 12 šio sezono dvikovų iš tolimos distancijos šovė tik 8 kartus, o per visą praėjusį – 48. Š. Jasikevičius 2017–2018 m. turnyre labiau išnaudoja Paulių arti krepšio. Tai pasiteisina su kaupu.
Šaras taip pat akcentuoja varžovų greitojo puolimo stabdymą ir priešininkų atitvėrimą nuo krepšio. LKL čempionai leidžia oponentams atkovoti tik 31,6 kamuolio. Tai irgi antroji vieta.
Taip, yra ir keletas bėdų. Žalgiriečiai padaro daugiausia klaidų (vid. 14,2), dažniausiai iš visų prasižengia (24,7), praleidžia daugiausia tritaškių (10,0). Tačiau tie šaukšteliai deguto medaus statinės tikrai negadina.
Š. Jasikevičius su savo asistentu Dariumi Maskoliūnu savo žaidėjus paverčia geresniais krepšininkais. Pavyzdžiui, Kevinas Pangosas praėjusį sezoną neretai bėgiojo aikštėje išsigandęs ar pridėjęs į kelnes, o dabar varo į neviltį priešininkus. Tada kanadietis pelnydavo po 8,7 taškelio, rinkdavo 7,2 naudingumo balo, o dabar jo rezultatai atitinkamai – 12,8 ir 12,7.
Šaras sugeba ne tik išspausti maksimalų rezultatą Eurolygoje, tačiau ir grūdinti žalią, bet talentingą jaunimą. Jokios patirties tokio rango varžybose neturintys Paulius Valinskas, Martynas Arlauskas, Gytis Masiulis kartais metami tiesiog į liepsnas, tačiau ne tik nesudega, bet ir duoda naudos komandai.
Š. Jasikevičius žaidėjams įpūtė tiek pasitikėjimo, kad jiems dabar jau nesvarbu, kur žaisti – namie ar svečiuose. Kauniečiai netgi solidžiau rungtyniauja priešininkų tvirtovėse nei savo aikštėje. Tai buvo neįsivaizduojamas dalykas anksčiau, kai „Žalgiriui“ dirigavo kiti strategai. Tada, kai žalgiriečiai atsilikdavo nuo varžovų dešimčia taškų, rungtynių baigtis jau paprastai būdavo aiški. Dabar perlaužti Kauno komandai stuburą velniškai sunku net Eurolygos asams.
Negalima teigti, kad ankstesniais laikais „Žalgirio“ krepšininkai nesistengdavo, nekovodavo, tačiau dabartiniai ekipos žaidėjai sugeba iššokti aukščiau bambos. Kažkas pateikė puikų pavyzdį: ar sportininkas 100 metrų greičiau nubėgs per varžybas, ar tada, kai jį vejasi agresyvus šuo. Šaras tapo tuo pitbuliu, kuris vidutiniokus privertė įkopti į aukščiausius kalnus.