Jei ne ilga pauzė lemiamos dvikovos viduryje, I. Taylorui jau dabar veikiausiai būtų galima priskirti kitą pasiekimą.
Šeštadienį rezultatu 97:87 laimėtame trileryje 28-erių amerikietis į Vilniaus „Ryto“ krepšį suvertė 32 taškus, įskaitant 11 iš 13, kauniečių pelnytų per lemiamas 3 rungtynių minutes.
Dar įspūdingiau, jog gynėjui pakako 24 min. ant parketo, kad suspėtų surinkti tokį kraitį.
Iki naujo LKL finalų rekordo jam pritrūko vieno tolimo metimo – 2009-aisiais tuometis „Ryto“ puolėjas Chuckas Eidsonas per vieną vakarą pasižymėjo 34 taškais.
Bet tąkart kova nusikėlė į pratęsimą, ir iš viso universalusis amerikietis aikštėje taškus kaupė net 42 min.
O I. Tayloras po pertraukos daugiau nei visą kėlinį praleido ant atsarginių suolo.
„Žalgirio“ treneris Kazys Maksvytis aiškino nebuvęs patenkintas, jog pagrindinis jo atakų organizatorius perlaiko kamuolį. Į komandos draugus jis išties pernelyg nesidairė – neatliko nė vieno rezultatyvaus perdavimo.
Pats I. Tayloras smarkiai nustebo išgirdęs šį faktą iš Delfi – kovos įkarštyje į masinę taškų gamybą įsijautęs įžaidėjas to net nepastebėjo.
Nertis iš kailio krepšininką vertė ne ypatingi trenerio suteikti įgaliojimai, o vidiniai motyvai.
„Aš asmeniškai prisiėmiau atsakomybę dėl praėjusio mūsų pralaimėjimo“, – Delfi sakė I. Tayloras.
„Žalgiris“ finalo seriją galėjo užbaigti ketvirtadienį Vilniuje, bet apmaudžiai pakriko pačioje rungtynių pabaigoje. Kertiniu – nors toli gražu ne vieninteliu, lėmusiu nesėkmę – epizodu tapo I. Tayloro likus 10 sek. iki finalinės sirenos pramesti abu baudų metimai.
„Yra, kaip yra – ranka sudrebėjo, ir pastarąsias dvi dienas tegalėjau galvoti vien apie tai. Mačiau, kad visi socialiniai tinklai mirgėjo nuo neigiamų komentarų mano atžvilgiu.
Šiaip jau aš esu stabilus žaidėjas: niekada nei labai pakylu į padebesius, nei puolu giliai žemyn. Visada stengiuosi laikytis vieno kurso. Manau, būtent tai ir dariau šiandien – parodžiau nepraradęs pasitikėjimo savimi“, – komentavo amerikietis.
Rezultatyviausių LKL finalų pasirodymų suvestinėje jis susilygino su taip pat po 32 taškus savo laiku pasiūliusiais žalgiriečiais Rimu Kurtinaičiu ir Robertu Packu.
Šioje serijoje būtent I. Tayloras tapo rezultatyviausiu ir naudingiausiu čempionų krepšininku (vid. po 17 taškų ir naudingumo balų).
Sezono pradžioje neįsitvirtinęs Stambulo „Anadolu Efes“ (Turkija), į „Žalgirį“ jis atvyko sausį vietoje sunkią Achilo sausgyslės traumą patyrusio Keenano Evanso ir šeštadienį iškovojo pirmą titulą profesionalo karjeroje.
„Nuostabus jausmas – laimėjau su šauniais komandos draugais, puikiu trenerių štabu. Liekame skolingi ir sirgaliams. Jie yra didelė šio klubo dalis, jie šį vakarą sukūrė Eurolygos atmosferą. Net ir dieną, kai važiavau į areną, per langus mačiau daug žalios ir baltos spalvų. Beprotiška, ačiū už tai“, – sausakimšai „Žalgirio“ areną užpildžiusiai publikai nusilenkė I. Tayloras.
– Lemiamas mačas buvo be galo įtemptas, bet užbaigėte jį spurtu 11:0. Kas galų gale leido įrodyti savo pranašumą? – Delfi paklausė „Žalgirio“ gynėjo
– Energija. Žaidėme kaip tikra komanda. Nelengva išlikti vieningais po tokių rungtynių kaip praėjusios, kuomet aš nepataikiau lemiamų baudų metimų, praradome kamuolį, iššvaistėme persvarą. Tokiomis akimirkomis reikia parodyti charakterį. Mus slėgė didelis spaudimas, ypač vykstant lygiai kovai taškas į tašką. Džiaugiuosi, kad viskas baigėsi laimingai.
– Dėl minėtų baudų metimų jūs pats patyrėte dvigubą spaudimą?
– Na, taip nutinka net ir geriausiems NBA lygoje. Mano karjeroje taip atsitiko antrą sykį. Bet buvo ir keliolika atvejų, kai lemiamu metu baudas sumečiau, ir mano komanda laimėjo. Aš vis tiek nepraradau tikėjimo savimi ir šįvakar tai parodžiau savaip, atsitiesiau. Ir mano komandos draugai nenustojo manimi tikėję.
– Antrame kėlinyje kilo šioks toks susistumdymas, kuomet „Ryto“ lyderis Marcusas Fosteris prisigretino prie „Žalgirio“ suolo ir mėgino nugirsti, kokius nurodymus jums duoda treneris. Truputį apsipykote?
– Tarp mūsų nėra jokios nesantaikos. Mes su Marcusu pažįstami jau beveik dešimt metų, dažnai žaisdavome vienas prieš kitą NCAA pirmenybėse, kur abu buvome savo komandų lyderiai. Juk viskas krepšinyje ir yra apie varžymąsi, man pačiam patinka konkuruoti. Bet rungtynėms pasibaigus nelieka jokių tarpusavio pykčių.
– Bet pajautėte, koks priešiškumas tvyro per „Žalgirio“ ir „Ryto“ derbius?
– Pajaučiau tai, kai prasidėjo finalas. Buvau apie tai girdėjęs, bet patirti visą tą įtampą savo kailiu – kas kita. „Rytas“ tikrai kovojo, visomis priemonėmis. Ko daugiau gali norėti, buvo smagu. Net ir visi tie varžovų erzinimai, šnekos aikštėje – jeigu man kažką sako, turiu kuo atsakyti. Puiku, nuo to tik smagiau.
– Kas bus paskelbtas šios finalo serijos MVP?
– O ką jūs galvojate? Aš turbūt galvoju tą patį (juokiasi – Delfi). Na, bet koks skirtumas, krepšinis – komandinis sportas. Arnas Butkevičius šiandien sužaidė įspūdingą trečią kėlinį, Dovydas Giedraitis pataikė svarbių tritaškių, Rolandas Šmitas taip pat pasižymėjo rungtynių pradžioje, Ignas Brazdeikis sunkiu metu galingai žaidė vienas prieš vieną. Manau, visi atlikome savo vaidmenis.
– Ko tikėjotės iš savo karjeros etapo „Žalgiryje“ ir kaip viskas atrodo dabar?
– Smagu, kad laimėjome, kad galėjau prisidėti prie šios pergalės. „Žalgiris“ – mano profesionalo karjeros viršūnė. Viduryje sezono gavau labai atsakingą užduotį – perimti K. Evanso pareigas ir tęsti jo pradėtą darbą. O dar tos mano traumos – per kelis mėnesius jų buvo net trys. Sunku tokiomis aplinkybėmis įsivažiuoti. Prasidėjus atkrintamosioms varžyboms žingsnis po žingsnio įsibėgėjau ir, manau, šiandien parodžiau, ką iš tiesų sugebu.
– Ar norėtumėte likti „Žalgiryje“, kada pageidaujate žinoti visus atsakymus?
– Mielai likčiau dar metams. Būtų gerai kuo anksčiau išsiaiškinti dėl ateities, bet kažkokių konkrečių terminų neturiu. Kažką žinosiu tik tada, kai paskambins agentas. Bet jūs turbūt viską išsiaiškinsite anksčiau už mane. Bet kokiu atveju, vilkėti žalią ir baltą aprangą man buvo didelis malonumas.
