Ką tik rudens derlių su Lietuvos rinktine nuėmusio Dainiaus Adomaičio auklėtiniai LKL pirmojo turo mače namuose sekmadienį nuo 17 val. priims Utenos „Juventus“ klubą.
Į lygos finalą grįžusių šalies vicečempionų ambicijos šiemet – dar didesnės: pakovoti dėl titulų ne tik vietiniame fronte, bet ir kuo toliau nužygiuoti Europos taurės turnyre.
Taip pareiškė DELFI TV studijoje apsilankęs legendinis Lietuvos krepšininkas, o dabar „Ryto“ sporto direktorius Linas Kleiza.
L. Kleizos interviu – apie netikslią Eimanto Bendžiaus etiketę, keliskart už Kauno „Žalgirio“ mažesnį „Ryto“ biudžetą, didelius šių metų vilniečių tikslus, komandos naujokus, viešą kritiką teisėjams, Chriso Kramerio potencialą ir paties LK atsisveikinimo su krepšiniu šventę, kurios niekada nebus.
– Linai, pradėkime nuo aktualijų. Ar lankėtės „Siemens“ arenoje ir matėte įtemptą Lietuvos susitikimą su Nyderlandais?
– Negalėjau vakar būti arenoje, bet įspūdžiai geri. Šitoje visoje situacijoje, kurioje rinktinė buvo, ji išspaudė maksimumą – yra dvi pergalės ir išėjimas į pasaulio čempionatą. Žemiausiai galime būti antroje vietoje grupėje, bet turbūt būsime pirmi. Čia buvo pats svarbiausias reikalas.
Sunku tikėtis tos aukštos kokybės žaidimo ir susižaidimo, kai rinktinė suvažiuoja vidury ne sezono. Viskas gerai, vyrai atvažiavo, dirbo, laimėjo ir svarbiausia pergalės. Nesvarbu, laimėjome vienu, dviem ar 20 taškų. Buvo gražios rungtynės Kroatijoje, olandai vakar irgi tikrai gerai žaidė. Gal pradėjome atsipalaidavę ir davėme jiems įsibėgėti.
– Jums pačiam yra tekę žaisti su Mantu Kalniečiu vienoje komandoje. Kas jam atsitinka rinktinėje, kad jis tampa kitu žmogumi nei klube?
– Taip, Mantas labai gerai žaidžia rinktinėje. Kai žaidi stipriame klube, už tavęs stovi daug kitų gerų žaidėjų. O mes daug metų turėjome problemų įžaidėjo pozicijoje, jis gaudavo daug laiko pasireikšti. Kai kaip žaidėjas turi gerą ritmą, visišką pasitikėjimą iš trenerio, tada jam ir tos rankos atsiriša, viskas laisviau jaučiasi.
Matėme, kaip M. Kalnietis dabar puikiai atrodo. Malonu, kad jis po poros metų Milane žaidimo-nežaidimo atsigavo ir yra geros formos. Manau, jeigu nebus traumų, jis turės labai gerą sezoną.
– Lietuvos garbę gynė ir du „Ryto“ krepšininkai – Eimantas Bendžius ir Evaldas Kairys. E. Bendžius tiek kroatams, tiek olandams atseikėjo po keturis tritaškius. Ar galima teigti, kad jis susigrąžino „lietuviškojo Duranto“ etiketę?
– Nėra lietuviškų Durantų (juokiasi). Labai norėtume, kad būtų, aišku, bet, deja, tokių kaip Kevinas Durantas, neturime. Gerai sužaidė Eimantas. Mes jau seniai norėjome matyti jį savo klube. Smagu, kad jis grįžo į „Rytą“. Manau, jis turės labai geras galimybes šį sezoną eiti dar toliau ir dėti žingsnį į priekį savo tobulėjimo kelyje.
– Tarp FIBA ir Eurolygos ir toliau tvyro nesantaika, nuo kurios kenčia rinktinės. Kaip jūs žiūrite į šią situaciją? Ar tai labai jaukia klubo pasiruošimo sezonui planus?
– Yra prarasta to pasiruošimo, tas suvelia visus planus, bet man asmeniškai ir mūsų komandai Lietuvos rinktinė yra prioritetas. Mes mylime ją ir mes visada esame pasiruošę išleisti savo žaidėjus ir trenerius, kai tik galime, kad jie atstovautų Lietuvai susidarius tokiai situacijai. Mes norime, kad tas krepšinio šalies vardas išliktų.
Iš kitos pusės žiūrint, yra ir šiek tiek pliusų. Žaidėjams su tais langais atsirado laisva vasara, daug kas gavo pailsėti. Nebereikia išleisti žaidėjų į visos vasaros stovyklą ir laukti sugrįžtančių rugsėjo 20 dieną, kada jau yra sezono startas. O čia buvo tik savaitė ir tai nėra pats blogiausias kompromisas.
Tas karas ir toliau čia vyks ir niekas greitu metu nesikeis. Žiūrėsime, kur čia viskas nueis.
– Linai, pats įvairių amžių Lietuvos nacionalinėms komandoms atstovavote nuo 14 metų ir viešai deklaravote, kad rinktinė jums yra šventas reikalas. Kurią pusę palaikote tarp Dainiaus Adomaičio ir Šarūno Jasikevičiaus kilusiame dispute apie tai, kurioje Lietuvos krepšinio piramidės vietoje šiuo metu yra rinktinė?
– Aš galiu tik už save kalbėti ir už klubą. Mes esame rinktinės pusėje – dabar buvo puikus šansas išleisti žaidėjus ir mes juos išleidome. Dabar ta situacija Lietuvos rinktinėje tikrai nėra lengva, nes ir iš NBA mūsų žaidėjai nežaidė. Mes dėl to problemų nekėlėme. Aišku, mes aukojome savo pasiruošimą ir ritmą, nes likome savaitę be trenerio ir kelių žaidėjų. Dar prisidėjo traumos ir visa tai išmušė pusę komandos iš vėžių. Bet kaip nors susilipdysime.
– Tarpsezonis – karštas metas komandų vadovams, kurie yra atsakingi už tai, kokie bus metai. Gal galite palyginti, kaip jūsų darbas vyko pernai ir kaip šiemet?
– Praėję metai buvo labai sunkūs, nes viskas įvyko vėlai, vasaros gale. Mes neturėjome nei žaidėjų, viskas labai keitėsi. Šią vasarą buvo daugiau laiko, kantrybės. Turėjome laiko viską stebėti, neperskubėti rizikuoti. Čia didžiausias tas skirtumas. Ir dar daugelio žaidėjų sutartys baigėsi, tai turėjome tos pačios laisvės daugiau.
– O kaip vysta tas naujų žaidėjų ieškojimas? Ar jūs siūlote treneriui, ar jis turi savo viziją, ko jam reikia?
– Ar esate patenkintas ta sudėtimi, kurią pavyko suformuoti prieš naująjį sezoną?
– Mūsų prioritetas buvo išsaugoti Chrisą Kramerį. Mes tą padarėme iš karto po sezono, kai jis net nebuvo išskridęs iš Lietuvos. Jis – mums labai svarbus, yra vienas iš tų žmonių, aplink kuriuos norėjome statyti komandą.
O daugiau norėjome aštresnių žaidėjų nei mes turėjome praėjusiais metais, universalesnių ir galinčių kurti, draskyti gynybą. Tam atėjo ir Dominique'as Suttonas, ir D. J. Seeley. Mes ieškome dar vieno žaidėjo. Pokalbiai vyksta aktyviai ir jau seniai. Tikimės kažkuriuo metu užbaigti šį klausimą, bet panašu, kad sezoną pradėsime ne visos sudėties. Dar bus papildymų.
– Galima sakyti, kad kažkiek yra jauninama sudėtis ir norima užsiauginti ištikimą jaunąją vilniečių kartą?
– Taip, daug skiriama daug dėmesio. Mūsų komandoje yra palikta ir vietos tam jaunimui. Aišku, jie turi dirbti, nusipelnyti, užsitarnauti. Duodama ir avanso, nes negali tikėtis, kad jaunas žaidėjas nedarys klaidų, bet jam reikia žaisti ir tobulėti. Matome žaidėjų su didele perspektyva ir dideliu potencialu. Norime tai išnaudoti ir paruošti juos tai, tikėkimės, tolesnei nuostabiai karjerai.
– Ar pergalė Eurolygos jaunimo turnyre rodo, kad „Rytas“ auginasi itin daug žadančią pamainą?
– Visų pirma čia yra didelis visų Vilniaus jaunimo krepšinio mokyklų, ruošiančių vaikus, darbas. Nes dabartinė Vilniaus karta yra tikrai pajėgi ir ji stipriai atsigauna. Jei anksčiau daugiausia jaunų talentų būdavo iš Kauno ir mažesnių miestų, dabar turime ir daug gerų vilniečių.
Susidomėjimas krepšiniu yra labai didelis ir smagu, kad jie tą talentą išnaudoja ir nenueina sostinės klystkeliais. O mes kai juos perimame, jie jau būna 15-17 metų. Čia jiems jau vienas šuolis, kurį esame paruošę savo grandinėje.
– Turbūt geriausias pavyzdys yra jaunasis Marekas Blaževičius, kuriam sutartį siūlė ir Kauno „Žalgiris“, bet jis atsakė, kad jam atsibodo stebėti vilniečių pralaimėjimus.
– Mes esame Vilniaus „Rytas“ ir norime būti Vilniaus komanda. Mes tikrai nieko prieš turėti fanų iš visos Lietuvos. Taip, daug metų tęsiasi tas titulų badas ir tie vaikai, kuriems yra 17 metų, tai puikiai prisimena būdami 10-ies. Kada paskutinį kartą buvome LKL čempionais? 2010 m., atrodo. Tai visi organizacijoje turime tikslą tai pakeisti.
– Kaip įsivaizduojate, kiek prireiks metų, kad tai pakeistumėte? Metai jau praėjo.
– Metai praėjo, tikėkimės, kad šitie bus sėkmingesni.
– O kokie nors konkretūs tikslai šiam sezonui yra nustatyti – tiek Europoje, tiek vietiniame fronte?
– Tai manau, mes juos pristatysime. Dabar reikia laiko įsivažiuoti ir susižaisti. Tai gali kažkiek užtrukti, ypač sezono pradžioje, nes turime ir traumų, ir daug jaunų žaidėjų, kurie bando save čia surasti. Bet kaip komandai matau daug potencialo tobulėti sezono metu.
– Roko Giedraičio išvykimas susijęs su E. Bendžiaus įsigijimu ar tiesiog sutapimas?
– Ne, tai visiškai nesusiję su E. Bendžiumi. Jį aš norėjau jau seniai įsigyti, bet ji dar turėjo sutartį. Čia – du atskiri dalykai. Jie būtų buvę abu mūsų komandoje.
O dėl važiavimo į užsienį, čia kiekvienam labai individualiai. Aš į važiuočiau tik tuo atveju, jeigu būtų milijoniniai pasiūlymai arba kažkas labai skirtųsi.
– Spaudoje pasklido informacija, kad riešą susižeidė Ch. Krameris. Kiek rimta yra ši trauma ir kada jis grįš į aikštę?
– Ar stebite, kaip šiemet komplektuojasi kitos LKL komandos?
– Visų pirma smagu, kad lyga tobulėja, kiekvienais metais deda stiprų žingsnį į priekį. Čia pagyrimai LKL organizacijai, nes norint tobulėti Lietuvos krepšiniui reikia stiprios vietinės lygos. Per paskutinius 3-4 metus atsirado daugiau konkurencingų komandų, padaugėjo žmonių, kurie investuoja pinigus. Komandos komplektavosi pagal savo biudžetus, o sezono metu pamatysime. Viena yra, kai komplektuoji ir galvoji, o kita, kai prasideda rimtos kovos ir viskas pasimato.
– Praėjusią savaitę savo iki 10 mln. eurų padidėjusį biudžetą ir tikslus pristatė Kauno „Žalgiris“. „Ryto“ biudžetas pernai buvo apie 4 mln. eurų. Ar jis panašus bus ir šiemet?
– Taip, šiemet yra panaši suma, nes mums yra labai svarbu pirmiausia būti atsakingiems. Nėra paslaptis, kad klubas turėjo daug skolų, kurios yra sėkmingai grąžinamos. Taigi biudžetas bus panašus. Galiu pasakyti, kad mes žaidėjams galėsime skirti bent tris kartus mažiau nei „Žalgiris“ (apie 2,4 mln. eurų, nes kauniečiai algoms numatę 7,4 mln. eurų – Krepšinis.lt).
– Bet kaip parodė „Žalgiris“, ne biudžetai žaidžia ir laimi. Linai, kaip manote, koks turėtų būti biudžetas, kad galima būtų patriukšmauti Europos turnyruose?
– Europos taurėje patekote į gana sudėtingą grupę su Malagos „Unicaja“, Kazanės „Uniks“, Turino „Fiat“ ir kitomis ekipomis. Ar vienas pagrindinių „Ryto“ uždavinių šį sezoną yra geresnis rezultatas Europoje?
– Tai yra didelis tikslas. Praėjusį sezoną mes užstrigome TOP-16 etape. Turėjome gerus šansus, bet tas pirmas pralaimėjimas Sankt Peterburgo „Zenitui“ namuose mus kaip ir sužlugdė. Čia yra vienas iš tikslų būti kuo aukščiau Europoje, bet tie patys tikslai ir LKL lieka, ir Karaliaus Mindaugo taurėje.
– Linai, sportininkai, pabaigę savo profesionalų karjeras, pasuka skirtingais keliais: kažkas į verslą, kažkas į treniravimą, o jūs su Robertu Javtoku tapote skirtingų klubų sporto direktoriais. Ar stebite vienas kito darbą ir pasišnekate?
– Mes negalime bendrauti dabar, nes „Žalgiris“ su „Rytu“ negali bendrauti, užblokuotas jo telefonas yra (juokiasi). Ne, bendraujame, žinoma, šnekamės, bet apie daug ką mes negalime kalbėti. Yra, kas susiję su jaunimu, taktikomis ir piniginiais klausimais – tai atskiri dalykai.
– Kažkada iš Roberto perėmėte kapitono raištį Lietuvos rinktinėje. Ar tenka ir dabar tarti tą žodį rūbinėje, kai komandai kas nors nesiseka?
– Aš daugiau kalbu su žaidėjais individualiai. Komanda yra trenerio komanda, ji palikta jam, jis yra jos vadas ir turi su ja susitvarkyti. Ne mano darbas yra žengti į rūbinę ir sakyti kalbas. Mano pareiga yra pabendrauti žaidėjais apie viską, kas vyksta, ir palaikyti gerą atmosferą. O visa kita man net nebūtų korektiška sakyti.
– Na, kartais jums visgi tenka užsukti į teisėjų rūbines. Bet ten turbūt jau visai kitos kalbos?
– Tai jie mane kvietė, neprisimena tik, visas rungtynes kvietėsi į rūbinę, tai aš ir užsukau po to (juokiasi). Bet tas nepadėjo, negavome pagarbos. Kažkodėl vis tiek visus metus švilpė ne į tą pusę, kur reikia.
– Jau šį sekmadienį 17 val. Vilniuje – sezono startas su Utenos „Juventus“, su kuriuo „Ryto“ istorija gana įdomi. Turbūt vėl galima tikėtis visko?
– Mums patiems labai įdomu, kaip mes atrodysime, kokios formos dabar esame ir kaip tobulėsime. Bet čia yra tik sezono pradžia. Mums svarbu su kiekvienomis rungtynėmis vis geriau ir geriau žaisti. Nes pernai turėjome ir labai gerų atkarpų, ir pergalių, bet patekdavome į duobę. Noras, kad ta komanda tobulėtų su kiekvienomis rungtynėmis.
– Ar D. Adomaitis gavo kiek nors poilsio po rinktinės kovų?
– Dabar kaip tik važiuosime į treniruotę. Jam buvo ilga naktis, sakė užmigo tik 3-4 val. nakties po tokių rungtynių. Dainius pasiruošęs dirbti, jis yra darboholikas. To laiko nebėra kažkur pailsėti, reikia dirbti. Artėja rungtynės, būtina pasiruošti.
– Linai, šią vasarą savo metimą iš distancijos kardinaliai pakeitė Los Andželo „Lakers“ gynėjas Lonzo Ballas, pirmame savo sezone NBA atakavęs tiesiog katastrofiškai. Galbūt kažko panašaus ėmėsi ir Ch. Kameris, LKL atkrintamosiose vos 15 proc. taiklumu?
– Chriso metiko technika yra gera. Jis visada nori sukurti progas kitiems ir daugmaž neturėjo problemų su metimu iki atkrintamųjų, kai jam pakeitė gynybinės sistemas ir gal buvo asmeninių reikalų. Manau, kad su jo metimu viskas yra gerai. Mes norime kad jis mestų ir kuo daugiau, kai yra laisvas. Europos taurėje jis puikiai metė ir turėjo gerus procentus. Čia tik pasitikėjimo klausimas. O kai pasižiūri į Lonzo... Na, pamatysime, kaip jis pakeitė tą metimą.
– Gal galite trumpai pristatyti naujųjų „Ryto“ legionierių stiprybes?
– Dominique'as Suttonas yra tas, kuris gali daug su kamuoliu, gali žaisti trijose pozicijose. Jam bus suteikiam didelė laisvė ir atsivaryti kamuolį, ir atakuoti, ir draskyti gynybą, ir žaisti – iš jo daug tikimės. D. J. Seeley yra kūrėjas, labai geras du prieš du žaidėjas, gali kurti, įmesti kamuolį kitiems. Mattas Farrellas – dar jaunas, jam reikės prisitaikyti prie europietiško krepšinio po koledžo, tikimės, kad jis persilauš.
– Praėjusį sezoną tikra LKL puošmena buvo Martyno Echodo ir Brandono Davieso tarpusavio dvikovos. Ar galime tikėtis, kad Martynas šiemet dar aršiau priešinsis „Žalgirio“ bokštui?
– Mes tikimės to iš jo. Jis yra sunkiai dirbantis vaikas, daug treniruojasi, stengiasi. Tas praėjusių metų šuolis visiems buvo labai netikėtas. Man buvo tikėtas, kitiems gal mažiau. Bet kai jis žaidė, buvo vienas mūsų lyderių. Dabar jau ateina atsakomybė, kurią jis turi prisiimti. Norint tobulėti jam tai reikės padaryti. Jis turi visus duomenis – tikimės, kad jis šį sezoną dar labiau atsiskleis.
– Linai, neseniai vyko slovėno Sani Bečirovičiaus atsisveikinimo su krepšiniu rungtynės. Ar pats neplanuojate ko nors panašaus?
