„Padarėme viską, ką galėjome. Nenuleidome rankų, bandėme kovoti – bent jau neatrodėme beviltiškai“, – sakė puolėjas.
Viltis dužo į raumeningą gynybą
Chimkų krepšinio arenoje Lietuvos vicečempionai nebepakartos Turino stebuklo.
2009 metų Europos taurės laimėtojų viltis sužlugdė „Valencia“ krepšininkai, įveikę vilniečius 80:70.
Nežymia pusfinalio favorite prieš mačą laikyta Ispanijos komanda jau pačioje dvikovos pradžioje pademonstravo ne tik turinti daugiau individualiai pajėgių žaidėjų, bet ir geležinę gynybą, kuriai „Lietuvos rytas“ deramo atsakymo ieškojo iki pat ketvirto kėlinio.
„Varžovai pradėjo mačą agresyviai, ir tai mus kiek išmušė iš vėžių. Galbūt jie buvo šiek tiek „šviežesni“. Vijomės juos, bet bergždžiai... Vadinasi, šiandien „Valencia“ buvo geresnė komanda“, – po skaudžios nesėkmės kalbėjo S. Babrauskas.
„Ispanai gynėsi agresyviai, puikiai keitėsi ginamaisiais. „Valencia“ turi tikrai pajėgius krašto puolėjus, todėl mums buvo ganėtinai sudėtinga surasti spragų jų gynyboje. Be to, jie buvo gerai išanalizavę mūsų žaidimą. Tuo tarpu mums trūko „šviežumo“, energijos, kuri atsirado tik po didžiosios pertraukos. Bet tuomet buvo jau truputėlį per vėlu“, – apgailestavo gynėjas Renaldas Seibutis.
Gina „perdegusį“ J. Valančiūną
Prieš dvikovą „Lietuvos ryto“ puolėjas Lawrence'as Robertsas įspėjo komandos draugus, kaip svarbu „neprasnausti“ rungtynių pradžios, tačiau patyrusio amerikiečio žodžiai nepasiekė vilniečių ausų.
Jau po kelių pasikeitimų antpuoliais ispanai nurūko į priekį ir, per kėlinį pelnę net 29 taškus, laimėjo 10 min. atkarpą 29:15.
Kad ir kurio „Valencia“ krepšininko rankose atsidurdavo kamuolys, kiekvienas jų kėlė grėsmę „Lietuvos ryto“ krepšiui, tuo tarpu lietuviai bergždžiai dairėsi į savo lyderius.
Naudingiausias Vilniaus klubo žaidėjas Jonas Valančiūnas baudų metimais pelnė pirmuosius komandos taškus, bet vėliau dažniau rinkosi asmenines pražangas nei atakavo krepšį. Trečiame kėlinyje pražangų limitą išnaudojęs vidurio puolėjas sėdo ant suolo tepelnęs 4 taškus.
„Žinoma, jo trūko. Mūsų komanda susideda iš dvylikos žaidėjų, ir kiekvieno jų pagalba reikalinga. Bet nereikia kaltinti Jono – jis dar jaunas žmogus, degė noru, tik ne viskas pavyko“, – kolegą užstojo S. Babrauskas.
Ne ką geriau pirmoje rungtynių dalyje sekėsi ir R. Seibučiui, kuris pirmuosius taškus pelnė tik prieš didžiąją pertrauką. Nors vėliau gynėjas mėgino atsigriebti ir užbaigė mačą turėdamas savo sąskaitoje 15 tšk., jo pastangos pasirodė pavėluotos.
Dar skaudžiau vilniečiams smogė užsikirtusi toliašaudė artilerija. Pirmą komandos tritaškį S. Babrauskas pataikė tik paskutinio ketvirčio viduryje, nutraukdamas 11 netikslių bandymų iš eilės seriją.
„Turime savo sistemą, metėme laisvi... Aš pats pirmoje rungtynių dalyje mečiau laisvas, bet nepataikiau. Galbūt reikia daugiau treniruotis“, – paklaustas apie tolimus metimus, rankomis skėsčiojo S. Babrauskas.
„Nenorėjome mesti per rankas, bandėme įžaisti kamuolį iki „tikrų“ taškų, bet to nesisekė padaryti. O kai antroje rungtynių dalyje pataikėme keletą tritaškių, žaidimas iš karto pagyvėjo, atsirado galimybių veržtis po krepšiu ir panašiai“, – kalbėjo R. Seibutis.
Sekmadienį „Lietuvos rytas“ užbaigs Europos taurės sezoną rungtynėmis dėl trečiosios vietos su mače tarp Maskvos srities „Chimki“ ir Sankt Peterburgo „Spartak“ pralaimėsiančia ekipa.
„Norime palikti Maskvą su pergale“, – teigė S. Babrauskas.
„Negalima pasiduoti. Atvažiavome čia parodyti geriausias savo puses, todėl turime atrasti savyje jėgų – apie pralaimėjimą negali būti nė kalbos“, – rasti savyje jėgų žadėjo R. Seibutis.