Rimo Kurtinaičio auklėtinius pirmoje tarpusavio dvikovoje praėjusį spalį „Žalgiris“ nugalėjo 84:70.
Tuomet Rusijos ekipa buvo išretinta koronaviruso protrūkio ir traumų, dėl kai kurių žaidėjų abejojama ir dabar.
Lengviau ar sunkiau susižeidę pastaruomu metu buvo Janis Timma, Jonasas Jerebko ir Sergejus Monia, tiesa, du pastarieji Kaune dar gali pasirodyti ant parketo.
Mačas „Žalgirio“ arenoje prasidės 20 val.
„Chimki“ pergalės reikia verkiant, nes apverktina ir paskutinė vieno turtingiausių Eurolygos klubų vieta turnyro lentelėje (2/15).
„Žalgirio“ situacija – visiškai kitokia.
„Žiūrint pragmatiškai, mūsų pozicija yra labai gera. Bet reikėtų žvelgti giliau. Pirmame rate žaidėme gana stabiliai ir solidžiai puolime bei nuosekliai gerinome savo gynybą, kol gruodį pasiekėme labai gerus statistikos skaičius. Norėtume tai ir toliau daryti. Nėra taip, kad kartą pradėjęs gerai gintis taip žaisi visada. Reikia toliau dirbti, kad išlaikytume tokį lygį“, – sakė M. Schilleris.
– Ar pats jau jaučiatės apsipratęs naujoje aplinkoje, naujoje šalyje ir mieste? – paklausėme „Žalgirio“ trenerio
– Gyvenime man teko daug keliauti, daug ką naujo patirti. Turiu nemažai kraustymosi ir prisitaikymo prie naujų vietų patirties. Nepaisant to, kaskart vis tiek reikia tai padaryti, vis tiek reikia iš naujo prisitaikyti.
Prieš dvi dienas kaip tik kalbėjausi su savo asistentu Arne Woltmannu – po rungtynių mes visada nusiperkame kavos ir pervažiuojame miestą, dažniausiai panašiu maršrutu. Šįkart važiuodamas supratau, kad jau visiškai pripratau prie Kauno. Panašiai reikėjo priprasti prie plačių prospektų ir didelių automobilių atvykus į JAV, panašiai apsipratau ir čia.
Dabar jau galiu jaustis Kaune kaip namuose. Prisitaikiau kaip žmogus, prisitaikiau ir kaip treneris profesine prasme – jeigu taip nebūtų, dabar čia turbūt nebesėdėčiau (juokiasi – Delfi). Nors mūsų darbe visiška adaptacija apskritai nėra įmanoma – ar tu Šarūnas Jasikevičius, ar bet kas kitas. Tiesiog šioje profesijoje yra pernelyg daug neapibrėžtumo.
– Kas padėjo Mariui Grigoniui šiame sezone tapti vienu geriausių Eurolygos gynėjų?
– Visų pirma, sunkus darbas ir sugebėjimai. Marius yra atakuojantis gynėjas, puikiai žaidžiantis du prieš du ir galintis mesti iš tolimesnių distancijų. Toks derinys nedažnai pasitaiko. Marius yra absoliutus profesionalas ir dega noru laimėti. Visi to nori, bet ne visiems tai tampa charakterio stiprybe.
– Nigelis Hayesas atsiskleidė žaisdamas lengvuoju krašto puolėju po to, kai iš rotacijos iškrito Steve'as Vasturia. Ar galima sakyti, kad jo trauma savotiškai pasitarnavo „Žalgiriui“?
– Galiu atskleisti, jog prieš dvejus metus bandžiau prisivilioti Nigelį į Jutą, tik tuomet nebuvo jokių šansų tai padaryti. Atsiskraidinome jį trims dienoms, kai jis tik pasirašė sutartį su „Žalgiriu“, bet turėjo galimybę išvykti į NBA. Galėjome jam pasiūlyti tik dvipusį kontraktą, kokį jis anksčiau jau buvo sudaręs su Niujorko „Knicks“. Nigeliui nebuvo jokios prasmės dar kartą grįžti į tokią situaciją, akivaizdu, kad ir jis pats tai suprato. Norėjau jo savo komandoje, mano buvęs generalinis vadybininkas jo taip pat norėjo. Nors tada nepavyko, man jis visada patiko. Todėl Nigelio progresas manęs nestebina. Reikia pažymėti, kad jis pats įdeda begalę darbo bandydamas patobulėti individualiai, ir tai matyti aikštėje.
Bet S. Vasturia traumos vis tiek nenorėčiau vadinti sėkme mums. Kas čia gero, jei žaidėjas susižeidė. Tiesiog Nigelis sėkmingai prisitaiko žaisdamas lengvuoju krašto puolėju, nors keisti poziciją anaiptol nėra lengva. Nigelio ūgis trečioje pozicijoje mums ypač praverčia ginantis, be to, tai turi domino efektą: kai lengvuoju krašto puolėju žaidžia Nigelis, sunkiuoju gali rungtyniauti Paulius Jankūnas arba Augustine'as Rubitas.