Europos krepšinio didžiavyriai, bent jau iš pirmo žvilgsnio, prigąsdinti ne juokais. Ilgą laiką neslėpusios, kad į FIBA ir Eurolygos karą nežiūri pernelyg rimtai, pastarosiomis dienomis įžūliems reikalavimams iš aukščiau paklūsta viena Europos krepšinio federacija po kitos.
Nors LKF prezidentas A. Sabonis tiesiogiai nepripažino, kad sulaukė FIBA šantažo, ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje jam teko konstatuoti: „Neturėjome alternatyvos, FIBA mus kaip reikalas prirėmė prie sienos“. Ir taip pasakė pats Sabas, iki šiol laikytas sunkiai pastumiama figūra net ir pasauliniame krepšinio kontekste.
Kas tas P. Baumannas, už vadelių ėmęsis drąsiai tampyti visas Europos krepšinio federacijas ir jų vadovus?
49-erių metu šveicarui intelekto ir išsilavinimo tikrai netrūksta. Jis – ir teisininkas, ir sporto vadybos magistras, mokslinius laipsnius įgijęs Lozanos (Šveicarija) ir Liono (Prancūzija) universitetuose, stažavęsis ir Čikagoje (JAV).
Nors Šveicarija ir krepšinis – gana sunkiai suderinami dalykai, P. Baumannas su šia sporto šaka susijęs nuo jaunystės. Vienu metu, gyvendamas Italijoje, jis pats aktyviai žaidė krepšinį, teisėjavo, rengė mokymosi kursus arbitrams Šveicarijoje.
Į FIBA organizaciją P. Baumannas žengė dar 1994-aisiais, o per dešimtmetį karjeros laiptais užkopė iki pat viršūnės – 2003-iaisiais tapo generaliniu organizacijos sekretoriumi, kurio pareigas eina iki šių dienų. Taip pat P. Baumannas jau beveik dešimtmetį priklauso ir pasaulio sporto elitui – IOC (Tarptautinio olimpinio komiteto) grietinėlei. Jis – vienas iš dešimčių IOC narių, tarp kurių – įtakingiausi sporto funkcionieriai, tačiau nė vieno lietuvio.
Duodamas interviu, šveicaras ne sykį neslėpė, kad jo tikslas – reformuoti krepšinio pasaulį. Jo paties žodžiais tariant, daryti viską, kad ši sporto šaka išpopuliarėtų visuose žemynuose – dėmesio centre būtų ne tik Europoje ir Šiaurės Amerikoje, bet ir Azijoje, Afrikoje ir kitur.
P. Baumanno galvoje brendo ir bręsta ne vienas planas. Siekdamas populiarinti krepšinį ir, neva sekdamas FIFA pavyzdžiu, pasaulio krepšinio čempionato dalyvių skaičių jis pasistengė padidinti iki 32 šalių. 2019-aisiais startuos pirmas tokio pobūdžio turnyras, o į jį viso pasaulio rinktinės, taip pat P. Baumanno sumanymu, galės patekti tik per specialius atrankos etapus, kurie iki šiol nebūdavo organizuojami.
Šveicaro idėja rengti specialius atrankos langus klubinio sezono metu sukėlė didelį rezonansą. Pirmoji, neišleisianti savo žaidėjų į tokio pobūdžio turnyrą, paskelbė NBA. Vėliau prisijungė ir Eurolyga, o P. Baumannas ėmė gąsdinti galimomis žaidėjų diskvalifikacijomis.
Tuomet chaoso siūlų kamuolys ėmė vyniotis vis greičiau ir greičiau. Paskelbta apie FIBA Čempionų lygos įkūrimą, iškeltas karo kirvis kovoje su Eurolyga, pažerta įvairaus tipo gąsdinimų FIBA diktatui nenorinčioms paklusti federacijoms.
Ką mainais tai gavo Lietuva? Kol kas – nieko, tačiau, anot A. Sabonio, tokiu būdu buvo bandoma išsaugoti Lietuvos rinktinės vietą Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.
„Dar ne viskas baigta. Pažiūrėsime, ką išgirsime šeštadienį (balandžio 23 d., red. past.)“, – ne itin noriai situaciją komentavo Sabas.
O šeštadienį, anot FIBA šaltinių, šaukiamas specialus šios organizacijos vykdomojo komiteto posėdis, kuriame ir bus nuspręsta, ar Lietuvos ir kitų gąsdinimo pabūgusių valstybių federacijoms pavyko išsaugoti sveiką kailį dėl 2017-ųjų Europos čempionato ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.
Situaciją vertinant blaiviai, vieta žaidynėse turėtų būti išsaugota, nes žingsnis diskvalifikuoti vietas žaidynėse savo jėgomis išsikovojusias elitines komandas itin kirstų per FIBA prestižą, kuris pastaruoju metu ir taip labai kvestionuotinas. Olimpinis krepšinio turnyras netgi rizikuotų tapti tuo, kuo jau daug metų yra olimpinis futbolo turnyras – ar kas nors pamena, kas pastaraisiais metais laimėjo šias jokio prestižo nebeturinčias varžybas?
O jeigu ne? Jeigu FIBA įžvelgs R. Milašiaus įvardintą užkulisinį sąmokslą – neva federacijos tik tempia laiką – ir nuspręs gąsdinimus paversti realybe (diskvalifikuoti nepaklusnias federacijas ir, automatiškai, rinktines, pagal pasirašytus įstatus FIBA turi visišką teisę)? Tuomet teliks ironiškai šyptelėti, kad tai bus žingsnis link vienos didžiausių P. Baumanno svajonių išsipildymo.
„Ateityje aš norėčiau matyti olimpinių žaidynių finale kovojančias Kiniją ir JAV, arba Braziliją, žaidžiančią prieš Afrikos komandą. Tai būtų svajonės išsipildymas. Jeigu Kinija, Pietų Amerika ir Afrika tobulės ir sugebės mesti iššūkį didžiausioms krepšinio šalims, tai bus neįtikėtinas mūsų sporto šakos pasiekimas“, – viename iš savo interviu prieš keletą metų pažymėjo P. Baumannas. – Apskritai, aš labai tikiuosi, kad Kinija ateityje taps viena didžiųjų pasaulio krepšinio valstybių. Tai – milžiniška rinka, kurios ekonomika ir ambicijos nuolat auga.“
P. Baumannas – emocijoms menkai pasiduodantis ir į priekį planuoti mėgstantis žmogus. Nors dėl krepšinio išprotėję Filipinai verkė, beprotiškai ruošėsi ir surengė kvapą gniaužiantį prisistatymą, 2019-ųjų pasaulio čempionatas buvo atiduotas rengti šveicaro taip išliaupsintai Kinijai.
Dabar atėjo laikas kitam sprendimui. Ir reikia tikėtis, kad Lietuva pravirkdyta nebus – juk ant krepšinio aukuro, bent vizualiai, jau paaukotas „Lietuvos rytas“.