Pirmuoju antrojo sezono svečiu tapo buvęs Vilniaus „Sakalų” krepšininkas, TV prodiuseris, Šakių „Vyčio” dalininkas Rolandas Skaisgirys.
Vos iš Saudo Arabijos grįžęs specialistas apsilankė SKM treniruotėje bei pasidalino savo įvairiapuse patirtimi bei, žinoma, karščiausiais įspūdžiais iš 3x3 Pasaulio turo etapo, kuriame stebėjo solidžius rezultatus rodančią Šakių „Gulbelės” komandą.
Be to, R. Skaisgirys pasidalino savo asmeninio archyvo nuotraukomis ir vaizdo įrašais iš Saudo Arabijos. Krepšinio mokyklos auklėtiniai ne tik išgirdo, bet ir pamatė, kokioje arenoje teko žaisti, restoranus, kuriuose pietavo komandų krepšininkai bei kitus išskirtinius momentus.
Treniruotės metu SKM krepšininkai uždavinėjo klausimus, o po jų laukė praktinė užduotis – sugalvoti TV projekto, filmo scenarijų ir jį pristatyti savo srities specialistui.
Svečias įvertino scenaristais trumpai tapusių krepšininkų pastangas, pasidalino savo įžvalgomis ir pastebėjimais. Netradicinę treniruotę vainikavo visų mėgstama „amerikankė”, kurioje R. Skaisgirys savo taikliais metimais nepaliko abejingų bei tapo šio improvizuoto turnyro nugalėtoju.
„Buvo labai įdomi treniruotė. Labiausiai įsiminė, kad R. Skaisgirys savo krepšininko karjerą pradėjo ne nuo pat vaikystės, o žymiai vėliau”, – iškart po treniruotės savo mintimis pasidalino SKM auklėtinis Mantas Bernotas.
Treneris Vidas Svetikas taip pat žavėjosi svečio charizma: „Labai smagu, kad žymūs žmonės, kurie gyvenime yra daug nuveikę, pasirodo mūsų treniruotėse. Saviraiška, užduotys, scenarijų kūrimas, improvizacijos – tokios netradicinės treniruotės duoda labai daug naudos vaikams.
Žmonės, kaip R. Skaisgirys, padeda suprasti, kad krepšiniu niekas nesibaigia, o tik prasideda. Gyvenimiškos patirtys, įgytos krepšinio salėje, įgūdžiai, draugystės – jos gyvenime atneša daug naudos. Tik reikia šias galimybes išnaudoti.”
Po visų veiklų SKM.LT pakalbino ir patį treniruotės herojų.
– Rolandai, neseniai grįžote iš Saudo Arabijos, kur kartu su „Gulbelės“ komanda dalyvavote trijulių turnyre. Kokios emocijos ir įspūdžiai?
– Įspūdžiai – nuostabiausi. Tokioje šalyje pabūti bei matyti puikiausią organizaciją, puikiausią lauko areną, kuri, mano nuomone, yra geriausia pasaulyje yra tiesiog malonumas. Galbūt mums nelabai pasisekė, nes ketvirtfinalyje pralaimėjome ir likome penkti, bet su tokiais krūviais, kokius dabar turi komanda, nėra taip lengva.
Aš žinau, kad mes dabar esame pasaulio elite su amerikiečiais, serbais, slovėnais ir latviais. Tai yra didelis žingsnis, pasiektas per pusę metų. Tuo reikia džiaugtis.
– Pats profesionaliai žaisdamas krepšinį visuomet turėdavote ir kitų veiklų. Kodėl, jūsų manymu, yra svarbu turėti kitų pomėgių, o ne tik atiduoti visą save krepšiniui?
– Gal ir nesu geriausias pavyzdys, kuris atsiduoda darbui visa širdimi ir siela. Manau, kad šie vaikai turi daug daugiau galimybių viso to pasiekti ar krepšinyje, versle ar moksluose. Mano gyvenime viskas taip susidėliojo savaime, o po visko aš įgavau daug žinių, įdomybių.
Galbūt prie to prisidėjo žingeidumas, galbūt tai, jog pasiekus vieną tikslą, noriu iškart siekti kito.
– Jaunimui labai dažnai kyla klausimas – ką pasirinkti, jeigu netapsiu profesionaliu krepšininku? Ką galėtumėte jiems patarti?
— Pirmiausia, jeigu aš dabar būčiau jaunas, aš niekur neskubėčiau ir nedaryčiau skubotų sprendimų. Yra tam tikras laikas, per kurį sprendimas ateina savaime.
Galbūt, baigęs mokyklą, būčiau išvykęs pakeliauti, padirbėti, pamatyti pasaulį tam, kad suvokčiau, ko aš noriu. Manau, jog nereikia išgyventi dėl sprendimų, nes viskas ateis su laiku. Svarbu plėsti akiratį, labai daug bendrauti ir būti žingeidžiam.