FIBA nuo tolimesnių Europos krepšinio čempionato rungtynių nušalino tris arbitrus, teisėjavusius Lietuvos ir Vokietijos rungtynėms. Dvikovai vadovavo italas Manuelis Mazzoni, latvis Martinas Kozlovskis ir lenkas Wojciechas Liszka. Ši trijulė jau išsiųsta namo ir nebedirbs šiame „Eurobasket“ turnyre.
Primename, kad Lietuvos rinktinė protestavo dėl grubaus arbitrų neapsižiūrėjimo: trečiame kėlinyje nubaudę Vokietijos trenerį Gordoną Herbertą technine pražanga, teisėjai pamiršo skirti papildomą baudos metimą.
Kaip tai galėjo nutikti ir ar ketvirto kėlinio pabaigoje arbitrai galėjo taisyti savo klaidą ir esant lygiam rezultatui skirti baudos metimą į vokiečių krepšį?
Patyręs krepšinio ekspertas tokiai arbitrų klaidai nerado paaiškinimo.
„Kurioziška situacija. (...) Aiškiai matėme teisėją TV ekranuose, jog Vokietijos strategui buvo skirta techninė pražanga. Taip pat, kaip ir priklauso, buvo pranešta sekretoriatui parodant raidę „C“, tai reiškia „coach“ (anglų k. – teisėjas).
Techninė pražanga fiksuota ir rungtynių protokole, tik baudos metimo niekas nemetė. Nėra tam paaiškinimo. Manau, tą lėmė emocinė būsena ir įtampa, tačiau labai keista. Juk yra dar du teisėjai.
Jie galėjo matyti arba nepastebėti, tačiau galėjo pasiteirauti kolegos – palauk, o kaip čia yra?
Taip pat yra sekretoriatas, kuris tikrai užfiksavo, taip pat yra rungtynių komisaras. Matėme, Jonas Valančiūnas stojo iškart mesti baudos metimus už varžovo pražangą gynyboje.
Kaip žinome, už techninę pražangą baudos metimą galėjo mesti bet kuris krepšininkas iš esančių aikštėje. Taip, tą baudos metimą galėjo realizuoti ir Jonas, tačiau žinome, jog techninės pražangos atveju metant baudą negali kiti krepšininkai stovėti greta metančiojo prie baudos aikštelės.
Čia jau turėjo kilti didelis klausimas – kodėl stovi žaidėjai ir ar tikrai treneris paskyrė šį žaidėją mesti baudą už techninę pražangą?
Stresinėje situacijoje sudreifavo arbitrai. Nesakau, kad tyčia, bet tai akivaizdi klaida. Taip pat yra rungtynių komisaras, jis turėjo atkreipti dėmesį. Nežinome, kaip ir ar komisaras reagavo, matome tai, ką fiksavo operatorius.
Laikas buvo sustabdytas, komisaras turėjo ne vieną opciją, kaip atkreipti dėmesį į šią situaciją, sudėtingiau, kai tęsiasi rungtynės“, – laidoje „Krepšinio zona“ kalbėjo A. Pavilonis.
Anot jo, net ir sumetus J. Valančiūnui dvi baudas už varžovo pražangą ir pratęsus žaidimą, taisyklėse yra numatyti atvejai, kaip galima ištaisyti klaidą.
„Jei padaryta taip vadinama „taisytina klaida“ už neteisingai skirtus ar neskirtus baudos metimus, yra numatytas laikas, iki kada galima ištaisyti šią klaidą.
Pratęsus rungtynes tą buvo galima padaryti ties pirmu žaidimo sustabdymu. Čia dar arbitrai ir komisaras turėjo laiko iki tokio momento.
Vėliau tokia klaida nėra taisoma. Nėra kalbos apie baudos metimą ketvirto kėlinio pabaigoje“, – kalbėjo A. Pavilonis.
„Čia negalėjo būti kažkoks susitarimas leisti baudą mesti dvikovos pabaigoje. Tai – prieš taisykles, jos to neleidžia.
Draudžiama arbitrams taisyti klaidą darant dar vieną taisyklių pažeidimą“, – tvirtino A. Pavilonis.
Krepšinio specialistas pasigedo ryžtingesnės Lietuvos trenerių štabo reakcijos.
„Mes nematėme, ar (lietuvių trenerių štabas) skyrė mesti baudą kitą žaidėją, ar tarėsi, kaip žaisti toliau. To nerodė transliacijos metu.
Kitas dalykas, neleidžiama komandos nariams kalbėtis su arbitrais, tą gali daryti tik vyr. treneris.
Kiek girdėjau, K. Maksvytis kreipėsi dėl techninės pražangos ir baudos metimo.
Gal ir vertėjo būti agresyvesniam, reikalauti savo. Aišku, yra rizika, jog bus skirta techninė pražanga.
Sakykime, reakcijos pritrūko, nes juk buvo matyti, kad J. Valančiūnas stoja mesti (baudos metimą) ne už techninę pražangą, buvo progų atkreipti dėmesį, kaip minėjau, ir komisaras galėjo įsikišti“, – kalbėjo A. Pavilonis.
Pratęsimo metu kilo dar viena diskutuotina situacija, kuomet pirmo pratęsimo pabaigoje paskutinės lietuvių atakos metu Marius Grigonis veržėsį į baudos aikštelę, metė krepšio link ir susidūrė su Nielsu Giffey.
Arbitrai skyrė M. Grigoniui pražangą puolime, nors jau kamuolys buvo paleistas krepšio link.
Ar vokiečiai turėjo teisę mesti baudos metimus už M. Grigonio pražangą ir ar tai buvo dar viena arbitrų klaida?
„Turėdami galimybę sulėtintai pamatyti tą epizodą, jį ne kartą peržiūrėti, galime pasakyti, kad tai tikrai nebuvo pražanga puolime, kamuolys jau buvo atitrūkęs nuo rankos prieš kontaktą.
Arbitras to nespėjo įvertinti. Kontaktas buvo ir jis turėjo būti įvertintas arba M. Grigonio, arba N. Giffey pražanga. Kadangi abi komandos jau buvo išnaudojusios komandinių pražangų limitą, turėjo būti skirti baudų metimai arba į lietuvių, arba į vokiečių krepšį“, – tvirtino A. Pavilonis.
Visas pokalbis su A. Paviloniu – naujausioje „Krepšinio zona“ laidoje.