Kai spalį nuvykęs į Volgogradą D. Bauermannas sužinojo, kad klubas neturi ultragarso aparato, jam teko ilgai aiškinti, kam komandos medicinos personalui reikalingas toks prietaisas.
Volgos žemupyje įsikūrusio miesto ekipos pavadinimas mena šimtametę šalies istoriją, bet pats „Krasnyj Oktiabr“ klubas – dar tik kūdikis lyginant su Europos taurių turnyrų senbuviais.
„Nereikia stebėtis, kad daug kas mūsų klubui dar yra nauja“, – DELFI teigė D. Bauermannas.
Suburti komandą Volgograde 2012 metais sugalvojo vietos metalo pramonės versle besisukantis Dmitrijus Gerasimenka, jaunystėje pats mėginęs žaisti krepšinį.
Entuziastingai nusiteikęs savininkas negailėjo lėšų nepigiems legionieriams, todėl „raudonieji“ jau po metų sulaukė kvietimo į VTB Vieningąją lygą, o dabar rungtyniauja ir Europos taurės varžybose.
„Krasnyj Oktiabr“ krepšininkai namų rungtynes žaidžia 4 tūkst. žiūrovų talpinančiuose Profsąjungų sporto rūmuose, bet kitą sezoną turėtų persikelti į šiuo metu kylančią gerokai erdvesnę areną.
Paklaustas, koks gali būti klubo metinis biudžetas, D. Bauermannas tik patrauko pečiais: prezidentas duoda tiek, kiek mano esant reikalinga, o atlyginimai žaidėjams ir treneriams išmokami tiksliai pagal grafiką. Bent jau tol, kol komanda džiugina D. Gerasimenką.
Sezoną pradėjusį trenerių štabą 36-erių verslininkas išvaikė praėjus vos mėnesiui, bet karštą kėdę užėmęs D. Bauermannas sugebėjo užmesti kamanas sunkiai valdomai komandai, kurioje rungtyniauja net šeši amerikiečiai.
Treniruojama buvusio Vokietijos ir Lenkijos rinktinių stratego, „Krasnyj Oktiabr“ VTB Vieningoje lygoje ir Europos taurės turnyre laimėjo šešerias rungtynes iš eilės, įskaitant trečiadienio pergalę prieš „Lietuvos rytą“ 91:82.
Pačiam D. Bauermannui pastarasis mėnesis priminė pernykštę istoriją, kuomet pavasarį atkeliavęs į Vilnių jis atgaivino grimztančią komandą ir nuvedė ją į Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalą.
„Situacijos visiškai skirtingos, bet rezultatas panašus. Kai atvykau į „Lietuvos rytą“, pavyko išgelbėti sezoną, o dabar taip pat laimime vieną mačą po kito.
Man nesvarbu, iš kokio krašto yra žaidėjas: ar amerikietis, ar lietuvis, ar ispanas. Svarbiausia, kad jis norėtų laimėti ir žaistų komandai, o ne sau. „Krasnyj Oktiabr“ komandai prieš tai trūko disciplinos, ji prastai gynėsi, prastai dalinosi kamuoliu. Pakeitėme tai ir iškart pradėjome žaisti neblogai“, – džiaugėsi 56-erių treneris, kuriam Volgograde talkina ir atletinio rengimo specialistas, buvęs šuolininkas į aukštį iš Lietuvos Mindaugas Saulevičius.
Kol D. Bauermannas spaudžia iš savo auklėtinių maksimumą, D. Gerasimenka laikosi nuošaliau.
Į Vilnių jis atskrido atskirai nuo komandos ir tik pasveikino ją užsitikrinus vietą antrame Europos taurės etape. Bet kartais impulsyvusis klubo prezidentas į savo ekipą užsimano pasižiūrėti ir iš žaidėjo pozicijų.
199 cm ūgio ir 100 kg svorio vyras, rungtyniaujantis puolėju, praėjusiame sezone tikrinosi savo įgūdžius žaisdamas su tokiais varžovais kaip Maskvos CSKA ar Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“.
Kai ekipą ėmė treniruoti D. Bauermannas, D. Gerasimenka tenkinosi rungtynėmis Rusijos taurės turnyre su žemesnių divizionų atstovais. Lapkritį jis žaidė prieš Permės „Parma“ ir Kursko „Dinamo-Juzgu“ ekipas: per du mačus „Krasnyj Oktiabr“ savininkas ant parketo praleido 25 minutes ir pelnė 6 taškus.
Ar D. Gerasimenka pats pasako treneriui, kada išleisti jį į aikštę?
„Mes apie tai nesame kalbėję. Dėl to nesijaudinu – turime svarbesnių rūpesčių“, – diplomatiškai nuo klausimų apie neįprastą auklėtinį sukosi D. Bauermannas.
Bet apie „Lietuvos ryto“ komandą, iš kurios buvo atleistas lygiai prieš metus, vokietis kalba daug noriau.
Nors po virtinės nesėkmingų sezonų Vilniaus klubas nusprendė sumažinti biudžetą, D. Bauermannui atrodo, kad dabartinis „Lietuvos ryto“ treneris Virginijus Šeškus yra patogesnėje padėtyje, nei jis pats buvo kadaise.
– Ar dabartinio „Lietuvos ryto“ žaidime dar atpažįstate komandą, kurią pats treniravote praėjusiais metais? – DELFI paklausė D. Bauermanno
– Žinote, didžiausia „Lietuvos ryto“ bėda tuomet, kai aš dar dirbau čia, buvo mūsų tvarkaraštis. Spalį, lapkritį ir gruodį mes tik keliavome iš miesto į miestą žaisti VTB lygos rungtynių, ir tik prieš Eurolygos dvikovas turėdavome šiek tiek laiko pasitreniruoti namuose. Puikiai žinote, kokios sunkios kelionės po Rusiją, o dabar „Lietuvos rytui“ šios problemos nebeliko. Nuvažiuoti į išvyką Lietuvoje – vienas juokas, todėl telieka tik kelionės Europos taurės varžybose. Dirbant tokiu grafiku jau galima rimtai pasiruošti rungtynėms, ir tai yra priežastis, dėl ko jie šiame sezone taip gerai žaidžia.
– Vis dėlto pernykštės ekipos sudėtis juk buvo pajėgesnė?
– Ne, tikrai ne. Matau, kad sudėtis pernai ir šiemet buvo komplektuojamos visiškai kitaip. Spėju, jog šįkart klubo vadovai turėjo tikslą surinkti lietuvišką komandą. Taip, yra ir legionierių, bet jų vaidmuo – visai kitoks nei, pavyzdžiui, amerikiečių mano ekipoje. „Lietuvos ryto“ žaidime dabar dominuoja Lietuvos krepšininkai, jų treneris – taip pat lietuvis. Žaidėjai – panašūs, tokio paties stiliaus. Nėra taip, kad vienas mėgintų lėtinti tempą, o kitas lėktų kaip pašėlęs. Visi jie mąsto vienodai, nes atstovauja tai pačiai krepšinio mokyklai, ir tai padeda „Lietuvos rytui“. O jei turi gerai suklijuotą kolektyvą, gali įveikti ir talentingesnius varžovus. Manau, kaip komanda, „Lietuvos rytas“ funkcionuoja labai gerai.
– Tiesa, kad „Krasnyj Oktiabr“ klubas nori per trejus metus pakilti iki pat Eurolygos?
– Praėjusiame sezone „Krasnyj Oktiabr“ debiutavo VTB lygoje, o šiemet jau žaidžia Europos taurės turnyre. Be to, Volgograde kyla nauja arena, kurios statybos bus užbaigtos iki šio sezono pabaigos. Klubo prezidentas yra labai ambicingas ir turi aukščiausių tikslų. Treji metai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl niekas dabar nepasakytų, kas bus 2017-aisiais.
– D. Gerasimenka šįkart į Vilnių neskrido kartu su komanda. Ar dažnai jis dalyvauja jūsų vedamose pratybose?
– Jis yra didžiausias šios komandos sirgalius ir nepraleidžia nė vieno mačo. Bet dar nė karto jo nemačiau mūsų treniruotėje.
– Prezidentas niekada neprašė išleisti jo į aikštę rungtynių metu?
– Ne, mes apie tai nesame kalbėję. Mes bandome laimėti kuo daugiau dvikovų ir užimti trečią vietą grupėje – daugiau jokiais dalykais mums rūpintis nereikia. Tiesa, jis žaidė Rusijos taurės rungtynėse, bet dėl to nesijaudinu – turime svarbesnių rūpesčių. Galiu pasakyti tik tiek, kad mūsų klubo prezidentas visiškai nebando kištis į komandos reikalus ar kažką reguliuoti.