„Gerbėjai, palaikydami maskviečius, plakatuose savo mylimo klubo žaidėjus vaizduoja riteriais. Kalbant simbolių kalba, galima drąsiai tvirtinti – raudonai ir mėlynai vilkintis karys nė nepastebėjo slibino Goryničiaus kontūrų, kurį kapojo Kaune – taip išskydę buvo oponento bruožai.
Iš trijų galvų penktadienį vakare, duok Dieve, buvo likusi viena. Viena pati nukrito prieš dvi savaites, kai Mantas Kalnietis išdūmė į „Emporio Armani“ klubą ir paliko saviškius be įžaidėjo.
Olivieras Hanlanas – prastoka pamaina. Rasti gerą, brangią alternatyvą žalieji galės tik prieš antrojo rato pradžią, kai prasidės prestižiškiausias Senojo pasaulio turnyras“, – tokiais postringavimais savo tekstą pavadinimu „Begalvis slibinas. CSKA „Žalgirį“ nugalėjo 35 taškais“ pradėjo Dimitrijus Gerčikovas.
„Kita Kauno komandos galva – sirgalių armija, dažnai paversdavusi „Žalgirio“ areną į šeštą ar septintą žaidėją. Deja, net 10 tūkstančių šeimininkų gerklių rusų nesutrikdė. Iš dalies todėl, kad „armiečių“ šefas Dimitris Itoudis dar Maskvoje kryptingai ruošė saviškius psichologiniam spaudimui – per treniruotes įjungdavo taikliausias žaliųjų skanduotes.
Kita maskviečių tvirtumo priežastis – puiki pradžia: jie aktyviai keitėsi ir išspaudė iš to maksimalią naudą. Lietuvams tiesiog nepakako kvalifikuotos jėgos, kad sėkmingai vytųsi priešininkus ar susiremtų su J. Freelandu ir V. Chriapa“, – kritiką toliau bėrė rusų portalo „Championat.com“ žurnalistas.
„Galiausiai ugniniu kvėpavimu apdeginti priešininkus galimybę turėjo Š. Jasikevičius. Sakyk ką nori, bet naujas vyriausiasis „Žalgirio“ treneris žinojo visus plyšelius konkurentų taktiniuose modeliuose – lietuvis ilgai klausėsi D. Itoudžio pastabų, kai šis „Panathinaikos“ ekipoje dirbo Željko Obradovičiau asistentu, o Šaras buvo komandos vedliu aikštėje.
Be to, 2009 metais jie kartu Eurolygos finalo ketverte ant menčių paguldė CSKA, o po finalinės sirenos Š. Jasikevičius visiems matant trypė Rusijos vėliavą ir persirengimo kambaryje reikalavo klausimus jam užduoti anglų kalba, nors supranta jis ir rusiškai.
Regis, Jasikevičius turėjo atsiminti skaudžią graiko vietą ir paspausti ją iš visų jėgų. Bet ne – vienintelį žaliųjų sugalvotą originalų ėjimą svečiai atrėmė aštriais perdavimais. Na, o šiaip „Žalgiris“ buvo nuspėjama komanda, kurią per sezoną įveikė visi stipresni priešininkai“, – niekada negirdėtą pasakojimą „atskleidė“ rusas.
„Rungtynių pabaigoje ėmė nuobodžiauti net Ramūnas Šiškauskas, kuris buvo tikrai žvaigždė CSKA komandoje ir Jasikevičiaus kolega Lietuvos rinktinėje. Veteraną buvo galima suprasti – taškų skirtumas artėjo prie 30-ies (paskui ir daugiau), net tada, kai svečiai nustodavo spausti šeimininkus kovoje dėl atšokusių kamuolių. Galiausiai visi susitaikė su šiurpiu rezultatu – „Žalgiris“ CSKA pralaimėjo jau 16-ą kartą iš eilės“, – savo pasakojimą baigė D. Gerčikovas.