Pamirškite Pavelą Nedvedą, pamirškite Jaromirą Jagrą.
Čekija turėjo nuostabių futbolininkų ir ledo ritulininkų, bet dabar juos bene pirmą kartą aplenkė krepšininkas – bent jau vienu aspektu.
Trejų metų trukmės ir 30 mln. JAV dolerių vertės sutartį su Čikagos „Bulls“ pasirašęs T. Satoransky tapo geriausiai apmokamu Čekijos sportininku.
2016 metais į Vašingtono „Wizards“ iš „Barcelona“ klubo persikėlęs netipinis įžaidėjas palaipsniui išsikovojo vietą po saule NBA, o kartu atėjo iki šiol nepatirtas pripažinimas ir gimtojoje Prahoje.
27-erių krepšininko atlyginimas pakilo daugiau nei tris kartus, turbūt panašiai – ir visuomenės susidomėjimas. Jį kursto artėjantis pasaulio čempionatas Kinijoje, kurio slenkstį čekai peržengė pirmą kartą nuo 1983 metų (tuomet jie dar gynė Čekoslovakijos garbę).
Kilo ir T. Satoransky akcijos anapus Atlanto. 201 cm ūgio žaidėjas, išsiskiriantis sugebėjimu kurti progas komandos draugams, bet atšokusių kamuolių atkovojantis ne ką mažiau nei atliekantis rezultatyvių perdavimų, Eurolygoje labai greitai tapo žvaigžde. NBA sekėsi sunkiau, bet praėjusį sezoną trijose pozicijose sugebantis žaisti universalas jau dažniausiai pradėdavo rungtynes starto penkete ir fiksavo 8,9 taško, 5 rezultatyvių perdavimų bei 3,5 atkovotų kamuolių vidurkius.
Čekijos rinktinėje T. Satoransky – neabejotinas lyderis, kadangi pasaulio čempionatą praleis traumų kamuojamas vidurio puolėjas Janas Vesely.
Ir nors Lietuvos komanda pasirengimo ciklo metu turėjo galingesnių priešininkų nei antradienį, nuo 12 val. Lietuvos laiku, kitoje aikštės pusėje išsirikiuosiantys čekai, T. Satoransky bus rimtas išbandymas rinktinės gynėjams.
– Jūs, kaip ir visa Čekijos rinktinė, pirmą kartą po Čekoslovakijos iširimo dalyvausite pasaulio čempionate. Kokių lūkesčių turite prieš istorinį debiutą? – Krepšinis.lt paklausė T. Satoransky
– Kol turnyras neprasidėjo, mes tiesiog džiaugiamės kiekviena akimirka: draugiškomis rungtynėmis, šia kelione į Pietų Korėją. Šaunu nuvažiuoti į kitą žemyną, žaisti su skirtingų šalių rinktinėmis. Rytoj laukia Lietuva – tai turbūt bus vienas didžiausių šios vasaros iššūkių.
Pasaulio čempionate taip pat nebus lengvų rungtynių – patekome į labai sudėtingą grupę. Net ir Japonija kontrolinėse rungtynėse žaidžia labai ambicingai, nugalėjo vokiečius. O Turkijos galimybes puikiai žinote, ką kalbėti apie JAV...
– Per kelias likusias dienas iki pirmenybių starto spėsite pasiruošti jam visu šimtu procentų?
– Mūsų žaidėjų grupė rungtyniauja kartu jau gana ilgą laiką, pažįstame vienas kitą, mokame žaisti drauge. Bet kaip pasiruošti mačui su amerikiečiais? Ruoškis nesiruošęs, vis tiek bus sunku, tai – ypatingos rungtynės. Galbūt gerai tai, kad dvikova su jais pradėsime čempionatą, gal jie dar nebus geriausios formos.
– JAV pralaimėjo draugiškas rungtynes Australijai. Ar tai suteikia šiokios tokios vilties jums ir kitiems amerikiečių varžovams?
– Nesame tokie stiprūs kaip australai, galiu tai pasakyti tvirtai. Todėl taip negalvočiau. Kita vertus, kai kurioms kitoms komandoms šis rezultatas iš tiesų parodo, kad kovoti su JAV įmanoma, kad dabar ši rinktinė nėra tokia dominuojanti kaip įprasta.
Jie turi daug naujokų, naują trenerį, o kartu su juo – naują krepšinio stilių, prie kurio dar turės prisitaikyti. Tačiau turi ir savų kozirių, kurių iš jų neatimsi, pavyzdžiui, atletiškumą. Jeigu amerikiečiai pataikys, priešintis jiems bus sudėtinga. Daug lems ir psichologija: kaip nusiteiksime prieš rungtynes, kaip išlaikysime kovinę dvasią jų metu ir kokį poveikį mums turės šis pirmas mačas vėliau turnyre.
– JAV rinktinę tarsi ištiko NBA lokautas: trenerio Greggo Popovichiaus kvietimo atsisakė daugiau nei 30 žaidėjų. Stipraus NBA talentų nukraujavimo neišvengė ir kitos šalys. Kodėl jūsų kolegoms iš NBA nerūpi pasaulio čempionatas?
– Akivaizdu, kad daug priklauso nuo konkrečios žaidėjo tautybės. Imkime pavyzdžiu Lietuvą: pas jus krepšinis yra viskas, todėl krepšininkai kitaip elgiasi.
Manau, masiniams atsisakymams įtakos turi NBA sutarčių galiojimo terminai: kitą vasarą nemažai pajėgių žaidėjų taps laisvaisiais agentais, todėl nori stipriai pasirodyti ateinančiame sezone, kad užsitikrintų geresnį kontraktą ateičiai. Todėl ir agentai, ir klubai jiems turbūt pataria nevykti į čempionatą. Be to, jaučiu, kad amerikiečiams olimpinės žaidynės reiškia daugiau nei pasaulio pirmenybės.
– Kalbant apie kontraktus, ne vienas garsus Europos krepšininkas šią vasarą grįžo iš NBA į Senąjį žemyną. Kokiomis aplinkybėmis jūs pats rinktumėtės tokią karjeros kryptį?
– Tikrai ne dabar. Visai neseniai pasirašiau sutartį su „Bulls“, o kai ji baigsis po trejų metų, pažiūrėsime, kas nutiks. Jaučiu, kad man dar liko keletas metų NBA. Bet kada nors ateityje grįžti į Ispaniją, į „Barcelona“ klubą būtų puiku. Jaučiu, kad ten man durys vis dar atviros, ir tikrai nesigailėčiau pro jas žengdamas.
Ne viskas matuojama pinigais. Europos krepšinis – puikus, man asmeniškai jis priimtinesnis nei NBA. Eurolyga kasmet vejasi NBA, todėl apsispręsti grįžti nebėra taip sudėtinga kaip anksčiau.
– Tarpsezoniu ypač sužibėjo buvusi jūsų komanda „Barcelona“, iš NBA sugrąžinusi Alexą Abrinesą ir Nikolą Mirotičių. Pastarasis, kaip ir jūs, dar tikrai galėjo užsimerkęs bent keletą metų žaisti NBA. Buvote stipriai nustebintas šios žinios?
– Taip, buvo siurprizas. Pats tuo metu lankiausi Barselonoje, treniravausi ten, kalbėjausi apie N. Mirotičių su keliais klubo atstovais. Nors gerai Nikolos nepažįstu, nujaučiu, kad Ispanijoje jo šeima jaučiasi kaip namuose. Pastaraisiais metais NBA jam teko dažnai kraustytis iš klubo į klubą, tad turbūt toks pasirinkimas yra logiškas. Be to, juk akivaizdu, kad jam „Barcelona“ pasiūlė labai daug pinigų. Man labiausiai netikėta tai, kad jis žais Katalonijoje, o ne Madrido „Real“, kuriam atstovavo anksčiau.
– Ar taip susistiprinusią „Barcelona“ pavadintumėte visos Eurolygos favorite?
– Gal, „popieriuje“ taip ir atrodo. Bet niekada negalima nurašyti Stambulo „Fenerbahče“. „Barcelona“ dar turės aikštėje parodyti, ko verti garsūs vardai ir brangūs pirkiniai. Vis dėlto man pagrindinė favoritė yra „Fenerbahče“.
– Grįžkime prie pasaulio čempionato reikalų. Kas Kinijoje gali mesti rimčiausią iššūkį titulą ginsiantiems amerikiečiams?
– Manyčiau, Serbija ir Graikija. Na, ir jūs, lietuviai, visada žinote, kaip žaisti svarbiuose turnyruose. Prisimenu 2015 metų Europos čempionatą: tada tikrai nemaniau, kad kažką pasieksite, o jūs žaidėte finale. Net kai nesiseka pasirengimo metu, jūs kažkaip prisiviliojate sėkmę, kai to labiausiai reikia.
Iš tų laikų dar likę veteranų, kurie labai gerai susižaidę tarpusavyje: Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas. Be to, man imponuoja lietuvių priekinė linija, kuri turbūt yra viena stipriausių čempionate. Vis dėlto ryškiausiomis favoritėmis laikau Graikiją ir Serbiją.
Dar man patinka Australijos komanda, taip pat Kanada – net ir po visų savo netekčių. Jaučiu, kad bus ir daugiau nustebinti galinčių ekipų, taigi, sirgaliams turnyras turėtų būti įdomus.
– Visos jūsų paminėtos rinktinės yra toje pačioje čempionato „tinklelio“ pusėje. Sutiktumėte, kad priešinga kryptimi į atkrintamąsias varžybas keliausiančioms ekipoms burtai palengvino užduotį?
– Akivaizdu, kad vienoje pusėje kelias sunkesnis nei kitoje. Sakyčiau, kad mūsų grupė, jūsų grupė ir ta, kurioje žais Graikija, Brazilija, Naujoji Zelandija bei Juodkalnija, yra stipriausios. Tiesa, leiskite pasitaisyti: pamiršau prie favoritų pridėti Ispaniją. Ji vėl turės šaunią komandą ir lengvesnį maršrutą link viršūnės.
– Ar galėtumėte išskirti lietuvį, prieš kurį žaisti jums būdavo ar yra sunkiausia?
– Hm, J. Mačiulis yra tikrai „kietas“ vyrukas. Jį dengti visada nelengva. Ne aš asmeniškai, bet kiti „Barcelona“ krepšininkai turėdavo rimtų mūšių su juo, kai žaisdavome prieš „Real“. Taip pat man labai patiko Domanto Sabonio žaidimas NBA praėjusiame sezone. Jis stipriai patobulėjo, manau, buvo vienas realiausių kandidatų į geriausio šeštojo žaidėjo apdovanojimą. Kai greta Jono Valančiūno atsiranda dar ir D. Sabonis, turite nemažai žaidimo opcijų.
– Ar paskutinė repeticija prieš pasaulio čempionatą čekams bus kartu ir pati sudėtingiausia?
– Nežinau, nes jau teko bandyti jėgas su Vokietija. Tai – taip pat smarki komanda, išsiskirianti atletiškumu. Manau, žaisdami prieš Lietuvą turėsime greitai bėgti, turime tai sugebančių žaidėjų. Bet atsverti lietuvių atletiškumą tikrai bus nelengva.
– Kalbant apie Čekijos žaidimo opcijas, jų skaičių žymiai sumažino Jano Vesely netektis. Kaip sunku sudėlioti pergalingą žaidimo planą likus be vieno iš dviejų geriausių šalies krepšininkų?
– Labai sunku. Turime prisitaikyti: nebegalime žaisti taip greitai kaip anksčiau, pavyzdžiui, 2015 metais. Tada Janas buvo nuostabus, nuostabiai jis žaidė ir praėjusiame sezone, kai buvo išrinktas naudingiausiu Eurolygos žaidėju. Daugiau tokių krepšininkų mūsų žemyne nelabai ir rasi. Suprantama, kad buvome labai nusivylę, kai sužinojome, kad jo nebus su mumis.
Bet opcijų vis tiek turime, Blake'as Schilbas, Ondrejus Balvinas yra patyrę žaidėjai, jaučiu, kad jie gali daug nuveikti. Nebesame tokie atletiški, bet vis tiek bandysime rasti kelių į pergales.