Įkyrėjo „rusiška“ taisyklė
Dvi atskiros komandos, dvi sudėtys, du trenerių štabai – dvi visiškai savarankiškos sistemos.
„Tik generalinis vadybininkas bus vienas ir tas pats“, – piešdamas Krepšinis.lt žurnalistui būsimą „Maccabi“ modelį, nusišypsojo N. Vujčičius.
Tel Avivo klubas patraukė visuotinį dėmesį, kuomet praėjusį mėnesį pranešė apie planus burti atskiras ekipas Eurolygai ir Izraelio čempionatui.
Sukelti tokio garsaus šurmulio aikštėje turtingiausiam Izraelio klubui nepavyksta jau senokai. Po paskutinio triumfo Eurolygoje 2014 metais „geltonieji“ smigo žemyn ir jau tris sezonus paeiliui nesugeba patekti į ketvirtfinalį. Izraelio čempionato laurais „Maccabi“ pastarąjį kartą džiaugėsi taip pat 2014-aisiais, šiemet prarado ir šalies taurę.
Rekordinį 51-ą kartą nacionaliniu čempionu tapusiam klubui, net 15 sykių žaidusiam Eurolygos finale ir laimėjusiam 6 trofėjus, tokia sausra – tikras pažeminimas.
Nieko keisto, kad kaltųjų paieškose nebepakanka trenerių skalpų. Per pastaruosius trejus metus šešis specialistus pakeitęs N. Vujčičius ir pats jau vaikščioja plonu ledu.
Buvęs ilgametis komandos vidurio puolėjas, petys petin su Šarūnu Jasikevičiumi laimėjęs Eurolygos titulus 2004 ir 2005 metais, galiausiai nusprendė griebtis radikalių priemonių.
39-erių kroatas, praėjusią savaitę viešėdamas Belgrade (Serbija) vykusiame Eurolygos finalo ketverte, daug klausimų apie „Maccabi“ eksperimentą sulaukė ne tik iš žiniasklaidos atstovų, bet ir savo kolegų.
Kalbėdamas su Krepšinis.lt, sprendimą burti antrą sudėtį nacionaliniam čempionatui N. Vujčičius grindė vadinamąja „rusiška“ taisykle. Izraelio lygoje vienu metu aikštėje privalo būti mažiausiai du vietiniai krepšininkai.
„Maccabi“ atstovų nuomone, tai yra dirbtinis reikalavimas, kuris iškreipia rinką ir apsunkina užduotis formuojant komandą. Mat atitinkamo lygio žydų krepšininkų reikia ieškoti su žiburiu arba bandyti išrūpinti pasus amerikiečiams.
Tel Avivo klubo vadovai nusprendė, kad paprasčiau bus keliais legionieriais pasistiprinusiems vietiniams krepšininkams patikėti Izraelio pirmenybes, o Eurolygą šturmuoti tarptautinėmis pajėgomis.
„Jeigu pirmajai komandai, žaidžiančiai Eurolygoje, prireiktų kokio krepšininko iš antros ekipos, žinoma, jį būtų galima pasitelkti. Bet iš esmės tai būtų dvi visiškai atskiros komandos. Tai – būtinybė, nes Izraelyje yra pernelyg daug taisyklių, kurios suvaržo mūsų galimybes konkurencingai pasirodyti Europoje. „Maccabi“ sirgaliai palaiko šį ėjimą, nes supranta, kad kitaip nepamatys savo klubo, kovojančio dėl aukščiausių vietų Eurolygoje. Ieškosime balanso, kad visos pusės būtų patenkintos“, – sumanymą dėstė N. Vujčičius.
Vienas streikas jau pasiekė tikslą
Vis dėlto rasti pusiausvyros tašką – jei toks apskritai egzistuoja – bus nelengva.
Ką bekalbėtų N. Vujčičius, vargu, ar visus „geltonųjų“ gerbėjus žavės faktas, kad nacionaliniame čempionate klubo spalvas iš esmės gins dubleriai.
„Mes nesiruošiame mėtyti milžiniškų sumų Izraelio lygai. Tiesiog sudarysime sąlygas ten tobulėti savo vietiniams žaidėjams, auginsime juos. Šiuo metu jau vyksta derybos, žaidėjų atranka. Bet pagrindinis dėmesys kol kas – pirmos komandos formavimui“, – dvigubos sudėties plano įgyvendinimo eigą komentavo „Maccabi“ generalinis direktorius.
Kitas neišvengiamas atoveiksmis – smūgis Izraelio čempionato prestižui, į kurį pastarojo vadovybė reagavo greitai.
„Jei „Maccabi“ pasitrauks, lygos tiesiog nebebus“, – į vatą nevyniojo pirmenybių vykdantysis direktorius Adly Marcusas, paskelbęs esantis pasiruošęs nuo kito sezono panaikinti „rusišką“ taisyklę.
Pastaroji taip vadinama, nes kilo iš Rusijos, nors dabar VTB Vieningoje lygoje panašių apribojimų nebeliko.
Izraelyje dviejų vietos žaidėjų aikštėje reikalavimas taikomas nuo 2006 metų. Vienu metu jis irgi buvo panaikintas, bet tik porai metų: 2013-aisiais streiką paskelbusi Izraelio žaidėjų asociacija išsireikalavo grąžinti „rusišką“ taisyklę.
Istorija kartojasi: protekcionistinių apribojimų saugomomis savo karjerų perspektyvomis susirūpinę krepšininkai vėl puolė streikuoti, grasindami sužlugdyti Izraelio pirmenybes nepasiekus nė atkrintamųjų varžybų fazės.
Inicijavus streiką, prie derybų stalo su žaidėjų atstovais šią savaitę sėdo lygos vadovai, „Maccabi“ prezidentas Shimonas Mizrahis, net šalies kultūros ir sporto ministrė Miri Regev. Bet jokio kompromiso rasti nepavyko, ir ketvirtadienį turėjęs vykti paskutinis čempionato turas buvo atšauktas.
Tiesa, penktadienį žaidėjai nusileido: susitarta anuliuoti „rusišką“ taisyklę nuo 2019-2020 metų sezono, o Izraelio pirmenybės turėtų tęstis sekmadienį.
Keturi ratai – neįdomu?
Kitose Senojo žemyno valstybėse panašus griaustinis dar nenugriaudėjo, tačiau Eurolygos plėtra žada neramius orus.
„Asmeniškai nemanau, kad mes ar kiti Eurolygos klubai turėtų palikti savo nacionalinius čempionatus – vien dėl istorijos. Bet lygos turi suvokti dabartinę situaciją ir prisitaikyti prie jos. Eurolyga tampa tikru monstru, pačiu geriausiu turnyru. Lygos turi tai įvertinti ir sudaryti mums tinkamas sąlygas žaisti dviem frontais. O dabar Izraelyje lyga mūsų visiškai nesupranta“, – skundėsi N. Vujčičius.
Jei „Maccabi“ vadovui galvos skausmą kelia legionieriams taikomi apribojimai, rūpesčių turi ir Kauno „Žalgiris“.
Trečią vietą šio sezono Eurolygoje užėmusių Lietuvos čempionų problema – perkrautas tvarkaraštis.
Lietuvos krepšinio lyga (LKL) yra trečia visame žemyne pagal reguliaraus sezono intensyvumą. Dešimčiai LKL komandų keturių ratų sistema iki atkrintamųjų varžybų tenka sužaisti po 36 rungtynes. Analogiškas yra Belgijos ir Slovakijos lygų formatas.
Didesnę apkrovą vietiniame fronte patiria tik Baltarusijos (44 turai) ir Suomijos (40 turų) čempionatų dalyviai, taip pat pajėgiausios Kroatijos ir Makedonijos ekipos, kurios sezoną Adrijos lygoje derina su netrumpomis nacionalinėmis pirmenybėmis.
Tarp visų paminėtų šalių Lietuva yra vienintelė, turinti savo atstovą pačiame pajėgiausiame Europos turnyre. Ir pastarasis jau ne pirmus metus reikalauja permainų.
„Keturi ratai yra per daug. Labai tikiuosi, kad šiuo klausimu galėsime susitarti su lyga. Kai atvažiuojame į pirmas išvykos rungtynes, susidomėjimas tikrai jaučiasi, arenos būna pilnos. Bet kai į tą patį miestą atvykstame antrą kartą, o dar jo komanda, neduok Dieve, jau nebeturi didelių vilčių turnyro lentelėje, nei tų žiūrovų būna, nei kam nors apskritai įdomu. Manau, kad sumažinus rungtynių skaičių LKL tik laimės, ir komandoms būtų lengviau“, – kalbėdamas su Krepšinis.lt, samprotavo „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.
Eurolygos diktatas priimtinas ne visiems
Nuo 2019-2020 metų kauniečiai nebeturės kur trauktis – Eurolyga prijungs dvi papildomas komandas, ir rungtynių skaičius reguliariajame sezone išaugs iki 34.
P. Motiejūnas vylėsi, kad LKL formatas bus pakoreguotas dar šią vasarą. Artimiausias lygos valdybos posėdis vyks birželio viduryje.
Krepšinis.lt žiniomis, lyga vėl svarsto 12 dalyvių sąrašo galimybę, kartu sumažinant žaidžiamų ratų skaičių. LKL papildytų į Garliavą planuojantis persikelti Šakių „Vytis“, vietą išsaugotų ir šiemet paskutinis likęs Prienų-Birštono „Vytautas“, bet niekaip neatsiranda dar viena ekipa.
Kita vertus, LKL prezidentas Remigijus Milašius neatmetė tikimybės, jog kitą sezoną pirmenybių sistema nesikeis, ir „Žalgiriui“ nežadėjo lengvatų.
„Jeigu pamenate, visokios išimtys būdavo daromos prieš penkerius metus – kaip tada lyga atrodė. Dabar turime vieną geriausių lygų Europoje, bet sugriautume viską, ką pasiekėme, jei pradėtume taikyti išimtis. Yra įvairių variantų, rungtynių skaičių galima sumažinti ir žaidžiant keturiais ratais.
Kitą sezoną „Žalgirio“ situacija bus tokia pati kaip šiemet. Pasižiūrėkite, nei Turkijoje, nei Ispanijoje niekas nesiruošia keisti formatų. Yra televizijos transliacijos, yra pinigai, gyventojai irgi nori matyti, kaip tarpusavyje kovoja vietinės komandos. Be to, pastarosioms Lietuvoje daug padeda savivaldybės, kurios remia atsižvelgdamos į dalyvavimą nacionaliniame čempionate. Bet visada atviras kelias diskusijai – esame lankstūs, supratingi, bandysime rasti įvairių sprendimų“, – Krepšinis.lt teigė R. Milašius.
Tuo metu sekti „Maccabi“ pėdomis ir kovai dviem frontais pasitelkti skirtingas kuopas „Žalgiris“ nesiruošia. Tokį modelį P. Motiejūnas vadina kraštutinumu.
„Finansiškai mums nebūtų didelė našta papildyti dublerių komandą trimis ar keturiais žaidėjais, kad jie bent jau neliktų paskutiniai LKL. Bet nei lygai, nei visam Lietuvos krepšiniui tai nebūtų gerai, smukdytų prestižą.
Nežinau, ar dar kuris Eurolygos klubas gali pasirinkti tokį kelią, tačiau faktas, kad bėda yra. Dauguma ilgalaikes licencijas turinčių komandų kalba apie tai, kad nacionalinių čempionatų požiūris turi keistis, kad reikia lanksčiau žiūrėti į turų datas, mažinti dalyvių skaičių. Ir visos tos kalendoriaus problemos iš esmės atsirado dėl FIBA „langų“, – Tarptautinės krepšinio federacijos pernai įvestas pasaulio čempionato atrankos varžybas prisiminė „Žalgirio“ vadovas.