Vilčių nepateisinusį ir atleistą Sito Alonso trenerio poste vasarį pakeitęs S. Pešičius „Barcelonos“ komandai padėjo laimėti Ispanijos taurę, taip užsitarnaudamas didelę klubo vadovų pagarbą.
Nors Eurolygoje atkrintamąsias varžybas katalonai matė kaip savo ausis, o žaidimas Ispanijos čempionate taip pat stringa (pirmas ketvirtfinalio serijos rungtynes sekmadienį „Barcelona“ namie 76:94 pralaimėjo Andoros „MoraBanc“ krepšininkams), S. Pešičiaus darbas su komanda vertinamas labai pozityviai.
„Aš visai neprieštaraučiau, jeigu tokie patyrę specialistai kaip S. Pešičius ir toliau tęstų darbą klube“, – neseniai sakė viso „FC Barcelonos“ klubo bosas Josepas Maria Bartomeu.
Apie tai, kad dėl savo ateities pradėjo diskusijas su klubo atstovais, jau tvirtina ir pats Serbijos krepšinio vilkas.
Tiesa, duodamas interviu „Mundo Deportivo“ žurnalistams, S. Pešičius užsiminė, kad klube gali užimti ne vyriausiojo trenerio, o kitas, kol kas neįvardijamas pareigas.
„Mano ateitis priklausys nuo manęs paties. Tai yra privilegija, kurią turiu, tačiau kad ją užsitarnaučiau, turėjau sunkiai dirbti. Su klubo krepšinio sekcijos vadovu Nacho Rodriguezu jau pradėjome kalbėtis apie ateitį, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas.
Ar „Barcelona“ nori, jog aš likčiau? Aišku, jeigu jau pradėjome kalbėtis apie tai. Pasižiūrėsime. Sprendimą nulems ne vienas faktorius. Galbūt klube aš atliksiu ir kitokį vaidmenį“, – pareiškė šiemet po ilgos pertraukos prie „Barcelonos“ vairo stojęs serbas.
Anot 68-erių specialisto, didelę įtaką galutinio sprendimo priėmimui turės jo paties sveikatos būklė.
„Dabar klausimus keliu pats sau. Per šešis mėnesius turėjau tris operacijas. Pradžioje menisko, vėliau – kelio, o dar vėliau – klubo. Vėliau – reabilitacija. Iš viso tai truko daugiau nei metus. Man tai buvo testas, kaip galima gyventi be krepšinio.
Ir atsakymas buvo toks, kad galima gyventi puikiai. Sporto pasaulyje kaip treneris sukuosi nuo 1982-ųjų. Ir faktas, kad aš negaliu būti treneriu nuo 10 iki 12 valandos ryte ir vėliau tarp 18-20 valandos vakare. Yra trenerių, kurie tai sugeba, tačiau man nepavyksta. Net ir laisvu laiku aš domiuosi krepšinio įvykiais, rengiu kursus, žiūriu rungtynes, įsitraukiu visiškai, – pasakojo S. Pešičius. – Todėl dabar turiu apsispręsti, ar dar noriu visa tai tęsti, ar jau atėjo laikas viską keisti.“
Vertindamas neseniai pasibaigusį Eurolygos sezoną S. Pešičius pareiškė, kad Ispanijos krepšinio klubams žaisti šiose prestižinėse varžybose buvo sunkiausia.
Trenerio teigimu, būtent ispanams tenka didžiausias krūvis, nes jų lyga – konkurencingiausia Europoje. Tarp komandų, kurios Eurolygoje turėjo „patogesnes sąlygas“, „Barcelonos“ strategas paminėjo ir Kauno „Žalgirį“.
„Ateityje Eurolyga išsiplės iki 18 komandų turnyro. Aš neįsivaizduoju, kaip reikės suktis tokiu atveju. 34 rungtynės Eurolygoje, dar 34 Ispanijos čempionato mačai... Željko Obradovičiui tai nėra problema, kadangi jis praktiškai turi dvi sudėtis – vieną komandą Eurolygai, kitą – Turkijos čempionatui.
„Olympiakos“ ir „Panathinaikos“ tai nėra problema, kadangi savo lygoje graikai nežaidžia su kitomis stipriomis komandomis.
„Žalgiriui“ tai taip pat ne problema, kadangi per sezoną Lietuvoje jis turi tik keletą sunkesnių rungtynių su „Lietuvos rytu“. Bet dabar „Lietuvos rytas“ nebe toks turtingas ir yra silpnesnis, – vardijo S. Pešičius. – O mes Ispanijoje turime grumtis su labai stipriais varžovais. Pavyzdžiui, Andoros komanda šį sezoną ant menčių gulė visus Eurolygos dalyvius. Du kartus palaužė Valensiją, įveikė Madridą, mus nugalėjo 20 taškų persvara, taip pat įveikė „Unicają“. Kitose lygose tai nebūtų įmanoma, tačiau Ispanijoje tai – realu. Ir dėl šitos milžiniškos konkurencijos ir nuovargio Ispanijos komandoms Eurolygoje žaisti labai sunku.“
Pasak S. Pešičiaus, elitinių Europos klubų komandų žaidėjams apskritai yra daug sunkiau, nei daugumos NBA komandų nariams.
„Mano draugas Marcas Gasolis nuo balandžio vidurio atostogauja iki rugsėjo vidurio. Ar gali būti geresnis gyvenimas? Nėra geresnio gyvenimo. O mes turime 30 rungtynių Eurolygoje, 34 Ispanijos čempionate, atkrintamąsias varžybas, taip pat Karaliaus taurę. Taip pat dar būna riktinių varžybos – laimei tai bus pirma vasara, kai būsime laisvi“, – pažymėjo jis.
Anot S. Pešičiaus, jam apskritai nepatinka susidariusi situacija, jog perspektyvūs Europos krepšininkai žūtbūt nori praverti NBA duris ir tai daro dar nieko neįrodę savo gimtajame žemyne.
„Mano kaip žaidėjo epochos metais krepšininkų tikslas buvo žaisti Belgrado „Partizan“ arba „Crvena Zvezda“ komandose, o vėliau patekti į rinktinę. Kai pradėjau treniruoti, žaidėjų tikslai buvo „Partizan“, „Jugoplastika“, „Cibona“, vėliau nacionalinė rinktinė, tuomet – Ispanijos ar Italijos klubas.
Toni Kukočius, Vlade Divacas, Dino Radža, visi tai padarė.
Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Pau Gasolis – visi pradžioje kažką pasiekė kitur, ir tik vėliau tapo NBA žvaigždėmis. O dabar JAV trūksta žaidėjų, todėl žmonės tempiami iš visur. Anksčiau NCAA buvo fabrikas, rengiantis krepšininkus NBA lygai, tačiau sitaucija pasikeitė. Universitetų komados savo vadovų dabar yra verčiamos kovoti dėl pergalių ir pinigų, kuriuos gali pritraukti universitetams. Ir kai viskas orientuota tik į rezultatus, auginti žaidėjus labai sunku“, – savo nuomonę išdėstė jis.
S. Pesičius užsiminė ir apie tai, kad krepšinio taisyklės reikalauja tam tikrų korekcijų.
„Reikia analizuoti ir pakeisti kai kurias normas. Pavyzdžiui, tu meti į krepšį, atkovoji kamuolį puolime, tačiau jau nebeturi 24 sekundžių atakai – tik 14. Ir tai reiškia, kad puolime atkovoto kamuolio vertė yra sumenkusi. Mes, treneriai, visuomet reikalaujame žaidėjų, kad jie eitų kovoti dėl kamuolio puolime, tačiau jį sugavę jau nebeturime 24 sekundžių, o tik 14. Reikia pakeisti kai kurias nustatytas normas, kas buvo daryta jau anksčiau“, – pridūrė serbas.
Prie Barselonos komandos vairo šį sezoną S. Pešičius stojo antrą sykį per savo karjerą. Pirmą sykį katalonams jis vadovavo 2002-2004 m. Kartu su Š. Jasikevičiumi 2003-iaisiais jis laimėjo Eurolygą.