Didžiausią visame turnyre sutriuškinimą pietiniams Lietuvos kaimynams parūpino Prancūzija, laimėjusi 95:54.
„Prancūzija mus nužudė, sunaikino savo atletiškumu ir kietu žaidimu. Manau, jie buvo ypatingai gerai pasirengę šiam mačui. Prancūzija tiesiog buvo daug geresnė komanda už mus. Neturėjome jokio atsakymo jų agresyvumui, jų paruoštam planui. Jie buvo žymiai geresni – tokia paprasta tiesa, ir nėra ko daugiau pridurti“, – Delfi komentavo M. Ponitka.
Prieš dvi dienas jis trigubu dubliu vedė tautiečius į sensacingą pergalę prieš Slovėniją ketvirtfinalyje. Penktadienį 29-erių puolėjas nebesurinko nė vieno dviženklio rodmens ir tenkinosi 7 taškais, be to, suklydo 4 kartus.
Prieš dvi dienas lenkai į slovėnų krepšį 58 taškus sumetė per du kėlinius – penktadienį tos pačios ribos jie nesugebėjo pasiekti per keturis.
Bet Prancūzija turi kai ką, kuo girtis negalėtų ir titulą prarasianti Slovėnija – nekalbant jau apie Lenkiją. Tai – ilgas atsarginių suolas.
„Prancūzai turi dvylika žaidėjų, kurie galėtų rungtyniauti tiek NBA, tiek Eurolygos komandose. O iš mūsų nė vienas dabar nežaidžia net Eurolygoje.
Žaidžiame maža rotacija, pagrindiniams krepšininkams tenka daug minučių. Kai tik mums kažkas pradėdavo sektis, prancūzai iškart imdavosi keitimų: išeina vienas, tada – kitas, paskui – trečias. Galiausiai mes nuvargstame, o jie – lyg niekur nieko. Nebuvo lengva“, – apibendrino M. Ponitka.
Vis dėlto jo komandai nederėtų užsitraukti antklodės virš galvos ir nuskęsti nusivylime.
Sekmadienį Lenkija stos prieš Vokietiją mažajame Europos čempionato finale, taikydamasi į 55-erius metus nečiupinėtus apdovanojimus.
Kaip komandai kuo greičiau pamiršti žlugdančią nesėkmę pusfinalyje ir iš naujo atsistoti ant kojų?
„Pirma turime tarpusavyje pasikalbėti apie tai rūbinėje. Taip, mes vis dar turime istorinę galimybę. Prieš dvi dienas kalbėjome vienas su kitu: vaikinai, priešakyje – dvejos rungtynės, pakanka laimėti bent vienas iš jų. Ir visi būsime ekstazėje. Manau, visi tai supras ir sekmadienį suteiks mūsų sirgaliams progą švęsti“, – sakė M. Ponitka.
Panašiai kalba ir jo komandos draugai bei vyriausiasis treneris Igoris Miličičius.
„Prancūzija dominavo, žaidė preciziškai. Nuo pirmos minutės viskas klostėsi mums nepalankiai. Bet mes vis dar dalyvaujame šiame turnyre, ir tai yra didelis pasiekimas. Nesvarbu, kokiu skirtumu šįkart pralaimėjome, tai neturi jokios turnyrinės reikšmės. Žinau, kad sekmadienį grįšime ant parketo stipresni nei šiandien“, – drąsinosi strategas.
„Turime nukelti kepures prieš Prancūziją – jie mums kaip reikiant apsunkino gyvenimą. Mane patį „išjungė“ Andrew Albicy – mano bendraklubis Las Palmaso „Gran Canaria“ ekipoje. Ir Prancūzijos strategas Vincentas Collet yra mane treniravęs, taigi, jie pažįsta mane kaip nuluptą.
Bet dabar mes neturime nuleisti galvų, kova dėl medalio vyks sekmadienį. Juk nepaisant visko, daug komandų norėtų būti mūsų vietoje“, – pridūrė įžaidėjas A. J. Slaughteris.
Primename, kad kitame pusfinalyje Ispanija 96:91 nurungė Vokietiją.
Prieš tai Prancūzija atkrintamosiose varžybose du kartus išsikapstė per pratęsimą – aštuntfinalyje su Turkija (87:86) ir ketvirtfinalyje su Italija (93:85).
Savo ruožtu, čempionato Pelene pasivadinusi Lenkijos komanda aštuntfinalyje nugalėjo Ukrainą (94:86), o ketvirtfinalyje ištrenkė titulą gynusius slovėnus (90:87).
Finalas ir rungtynės dėl trečios vietos laukia sekmadienį.