Kuomet Lietuvos čempionai liepą dairėsi naujo vyriausiojo trenerio, galiausiai juo tapęs austras Martinas Schilleris buvo ne vienintelė Europoje mažai girdėta pavardė „Žalgirį“ dominusių kandidatų sąraše.
T. Iisalo penkerius metus darbavosi Krailsheimo „HAKRO Merlins“ klube, su kuriuo 2018-aisiais pakilo į aukščiausią Vokietijos lygą.
J. Toijala neblogai pažįsta 37-erių buvusį nacionalinės rinktinės krepšininką, kadangi praeityje pats jį treniravo.
Estijos rinktinės strategas nesistebi, kad jo tautietis sudomino Eurolygos klubą.
„Dažnai su Tuomu bendrauju, mačiau daug jo komandos rungtynių Vokietijoje, taip pat ir šiek tiek treniruočių. Manau, jo laukia šviesi ateitis. Tuomas – labai protingas treneris, jo komanda praėjusiame sezone žaidė puikiai“, – apie kolegą atsiliepė J. Toijala.
Petteri Koponenas daugybę metų smaigsto tritaškius Eurolygoje, o Lauri Markkanenas apšyla kojas NBA.
J. Toijala įsitikinęs, jog artėja metas sublizgėti ne tik žaidėjams, bet ir treneriams iš Suomijos.
„Normalu, kad atėjo toks laikas. Suomijos krepšinis pradėjo kilti maždaug 2010 metais. Pastarasis dešimtmetis buvo tiesiog puikus, nuolat žaidėme Europos čempionate, debiutavome pasaulio pirmenybėse.
Visi pradėjo suprasti, kad dėl to atsakingi ne tik žaidėjai, kad suomių treneriai taip pat atlieka kažką gerai. Nežinau, ar sulauksiu, kada pirmasis suomis treniruos Eurolygos klubą, bet malonu, kad mano kolegas pastebi užsienyje. Strasbūro SIG treniruoja Lassi Tuovi, antrojoje Vokietijos lygoje dirba dar daugiau suomių. Treneriams tikrai nelengva pramins kelius Europoje, trenerių rinkoje naujokams prasimušti yra dar sunkiau nei žaidėjų“, – kalbėjo specialistas.
Jis pats Estijos rinktinei vadovauja nuo praėjusių metų.
Šiemet palikęs iki šiol treniruotą klubą Helsinkyje J. Toijala persikėlė gyventi į Taliną ir visą vasarą pluša pasiraitojęs rankoves.
Belaukiant „Baltijos kelio“ turnyro per trenerio rankas jau praėjo kone pusšimtis estų krepšininkų.
„Turėjome gal penkis skirtingus scenarijus, kuriuos reikėjo keisti atsižvelgiant į pandemijos situaciją. Vasarį ruošėmės žaisti birželį, paskui teko turnyrą atidėti, keisti visus planus. Galiausiai nusprendėme, kad galime išnaudoti šį laiką dėl geresnės Estijos krepšinio ateities.
Iš viso šią vasarą salėje su manimi dirbo gal 45 žaidėjai. Ir man, ir jiems tai buvo labai naudinga patirtis, padėjusi geriau pažinti vieni kitus“, – pažymėjo treneris.
Prieš tai Estijos žiniasklaidai jis teigė, jog penktadienio susitikimo su Lietuvos rinktine prognozuoti neįmanoma: esą svečiai gali laimėti 50 taškų skirtumu, o galbūt šeimininkai triumfuos 30 taškų persvara.
„Žiūrėdami čempionatus Vokietijoje ir Ispanijoje galėjote įsitikinti, kiek daug staigmenų būna grįžus po karantino. Žaidėjams nelengva atlaikyti rungtynių ritmą, net ir treniruotėse jiems būna sunku. O rungtynės yra rungtynės. Labai sunku prognozuoti, koks bus rezultatas.
Estų ir lietuvių mentalitetas panašus, bet aikštėje viskas priklauso nuo turimų žaidėjų. Taip, lietuviai visada žaidžia intensyviai, turi ne tik gerų metikų, bet ir įgudusių aukštaūgių. Tuo tarpu mes negalime pasigirti turintys 10 tūkstančių krepšinį žaidžiančių estų.
Todėl privalome prisitaikyti prie tų žaidėjų, kurie yra rinktinėje. Pavyzdžiui, dabar visiškai neturime vidurio puolėjų, todėl reikės bandyti „išplėsti“ aikštę puolime ir patiems žaisti intensyvų krepšinį. Bet ar galime tai daryti vienodu lygiu kaip ir lietuviai? Pamatysime“, – svarstė J. Toijala.
Lietuvių ir estų dvikova prasidės 19.30 val., šeštadienį tuo pačiu laiku Dariaus Maskoliūno auklėtiniai susitiks su latviais.
7 tūkst. vietų turinčioje „Saku Suurhall“ arenoje penktadienį turėtų būti 1,5 tūkst. žmonių – skaičiuojant ne tik žiūrovus, bet ir komandas, teisėjus, žurnalistus, aptarnaujantį personalą.
Bilietais į rungtynes Estijos krepšinio federacija prekiauja tik internetu, ir penktadienį ryte beveik visi pasiūloje atsidūrę bilietai jau buvo išpirkti.
Tarptautinis „Baltijos kelio“ turnyras Taline rengiamas Estijos krepšinio šimtmečio proga.
Estijos krepšinio ištakos datuojamos 1920 metais, nors atspirties tašką būtų galima rasti jau 1913-uose.
Būtent tada į Narvą atvykę jaunuoliai iš Sankt Peterburgo „Majak“ klubo pirmą kartą estams pademonstravo, kaip žaidžiamas krepšinis. Vienoje iš carinės Rusijos sostinių naujos sporto šakos taisykles prieš tai pristatė amerikiečiai.
Vis dėlto Estijoje sutartinai krepšinio istorija skaičiuojama nuo tada, kai dviejuose Talino mokyklose imta mokyti krepšinio ir tinklinio pagrindų.
Estijos krepšinio federacija buvo įkurta 1923 metais, 1934-aisiais ji buvo priimta į Tarptautinę krepšinio federaciją (FIBA), o po dvejų metų pirmą ir vienintelį kartą šalies rinktinė pasirodė olimpinėse žaidynėse Berlyne, kur užėmė devintą vietą tarp 21 ekipos.