Slėpė nuo trenerio
Žurnale „Krepšinis“ pasirodžiusiame straipsnyje „Samurajų kelias – juodasis ir baltasis scenarijai“ apstu kritikos A.Sireikai. Jame tiesiog švyti frazės: „...abu kartus lietuviams pritrūko trenerio parengtos žaidimo sistemos“, „...į Japoniją lietuviai keliauja su gaivališku ir paviršutiniu krepšiniu“, „A.Sireikos komanda šįsyk neturi jokios apčiuopiamos ir racionalios žaidimo idėjos“, „...tačiau vien toks požiūris į savus talentus atskleidžia, kad paviršutiniškumas dominuoja daugelyje rinktinės gyvenimo sričių“, „su juo (A.Sireika – aut. past.) draugauti ir išlenkti viskio stiklą norėtų visi šalies krepšinio žurnalistai“ ir t. t.
Šį straipsnį Lietuvos vyrų reprezentacinės rinktinės strategas perskaitė ne iš karto.
„Antradienį namie Šiauliuose buvau labai gražiai draugų palydėtas į pirmenybes“, – per oficialias rinktinėse palydas užvakar sostinės „Forum Palace“ pramogų centre teigė A.Sireika. – Matyt, paprašyti žmonos, niekas iš draugų neužsiminė apie šį straipsnį. Išlydėtuvės buvo tokios įspūdingos, jog net susigraudinau – juk esu tik paprastas žmogus. Tačiau atvykus trečiadienį į Vilnių man buvo pakištas po nosimi žurnalas „Krepšinis“. Jaučiuosi įskaudintas...“
Galiu ir nevažiuoti
A.Sireika teigė, jog perskaitęs straipsnį apie rinktinę vienu metu net pagalvojo nevažiuoti į Japoniją.
– Treneri, tai puolimas Jūsų atžvilgiu, ar teisinga kritika?
– Visų pirma, šis straipsnis mane išties įskaudino – jaučiuosi stipriai įžeistas. Jei nebūtų žmonių, kurie užstotų ir palaikytų mane – po šios medžiagos gal net ir atsisakyčiau vykti į čempionatą.
– Kokios mintys labiausiai nepatiko?
– Ar verta kalbėti apie tai, kas kelia nemalonias emocijas ir nusistebėjimą? Ką reiškia blogėjantys rezultatai? Europos pirmenybėse Švedijoje – pirmi, Atėnų olimpiadoje – ketvirti, o Senojo žemyno čempionate Serbijoje ir Juodkalnijoje – penkti. Tegul kiti bando tokius rezultatus pasiekti. Dar kartą sakau – galiu nevažiuoti į Japoniją.
– Daug kritikos gavote straipsnyje už tai, kad nesuradote tinkamo ekipai įžaidėjo...
– Aš surinkau optimaliausią sudėtį iš to, ką galėjau kviesti. Ar galima mane kaltinti, jog Šarūnas Jasikevičius, Vidas Ginevičius ar Ramūnas Šiškauskas negalėjo ar nenorėjo atstovauti rinktinei?
Kur V.Garastas?
Dar viena nemalonia staigmena užvakar A.Sireikai tapo žinia, jog į rinktinės palydėtuves neatvyks LKF prezidentas V.Garastas. Strategas norėjo su federacijos vadovu pakalbėti apie keliamus uždavinius pirmenybėse Japonijoje – užimti ne žemesnę kaip ketvirtą vietą.
„Kai savo laiku išgirdau apie LKF vykdomojo komiteto keliamą uždavinį pasaulio čempionate Japonijoje – patekti į pusfinalį – tiesiog pradėjau kvailai juoktis, – sakė A.Sireika. – Pirmoji mano mintis buvo tokia – gal ten vyrai suklydo? Gal jie iškėlė užduotį grupės varžybose užimti ne žemesnę kaip ketvirtą vietą?“
– Būti tarp geriausių keturių pasaulio rinktinių – nerealu?
– Nežinau. Man sunku atsakyti į šį klausimą. Viena žinau, norėjau, kad čia būtų Garastas, o jo nėra. Rinktinė išvyksta į planetos pirmenybes, o federacijos vadovo – nė kvapo. Ar ne keista?
– Bet ketvirtą vietą grupėje, garantuojančią patekimą į atkrintamąsias varžybas, galite pažadėti?
– O kam reikalinga ta ketvirta vieta? Juk tada aštuntfinalyje iškart, matyt, teks kovoti su amerikiečiais. Tačiau nesakau, kad ir ketvirtą vietą grupėje bus lengva iškovoti. Juk australai, graikai, brazilai ir turkai net užsiputoję teigia, jog neliks už atkrintamųjų varžybų borto. Tad penki pretendentai į keturias vietas – nebloga aritmetika. Tačiau jei kalbėtume apie tuos iškeltus tikslus, pasakysiu – Lietuvos žaidėjai ir treneriai yra kovotojai. Mes ne svarstome keliamus uždavinius, o juos bandome vykdyti...