Europos pirmenybių atkrintamosios varžybos – metas, kai klysti nebegalima. O kuomet kiekvienas pralaimėjimas siunčia namo, sirgaliai gali tikėtis atkaklaus, bet tik ne efektingo žaidimo.
Tačiau mūšiai Berlyne šį stereotipą kol kas mala į miltus.
Iš dešimties „Mercedes-Benz“ arenoje sužaistų mačų trijuose nugalėtojams pavyko finišuoti triženklėje taškų zonoje – ir tai kiekvienu atveju anaiptol negarantavo triuškinančios pergalės.
90,4 taško – tiek vidutiniškai pelno komandos šiose Senojo žemyno čempionato atkrintamosiose.
Ir tai yra net 11 taškų daugiau nei praėjusį kartą Stambule (Turkija) – 2017 metų pirmenybių atkrintamųjų varžybų rezultatyvumo vidurkis buvo 79,4 taško.
Palyginimui, 2015 metais, kai Lietuvos rinktinė paskutinį kartą liko ant prizininkų pakylos, šis rodiklis tesiekė 74,3 taško.
Kas atsuko rezultatyvumo čiaupus Europoje? Ar tai – vien iš NBA grįžusių superžvaigždžių kaip Luka Dončičius, Giannis Antetokounmpo, Nikola Jokičius ar Lauri Markkanenas įtaka?
O gal krepšinis ir šioje Atlanto pusėje keičiasi iš pagrindų?
Delfi to teiravosi kol kas rezultatyviausio atkrintamųjų mačo dalyvių iš Vokietijos ir Graikijos rinktinių stovyklų. Antradienį abi komandos kartu viršijo 200 taškų ribą – ketvirtfinalio rungtynes vokiečiai laimėjo 107:96.
Nugalėtojų gynėjas Nickas Weileris-Babbas įsitikinęs, kad atsakymas glūdi rinktinių sudėtyse.
„Pažiūrėkite į bet kurią komandą: čia susirinko tokie talentai, kurie aikštėje gali daryti iš esmės viską. Manau, kad būtent talento kiekis ir lemia tokius skaičius“, – sakė Vokietijos rinktinės krepšininkas.
„Yra daug sudedamųjų, bet visų svarbiausia – žaidėjų lygis. Kalbu ne tik apie pagrindines žvaigždes, bet ir jų pagalbininkus – į šį čempionatą suvažiavo daugybė gerų krepšininkų“, – antrino kitas vokietis Maodo Lo.
Tuo metu jų tautietis Johannesas Voigtmannas į tendencijas pažvelgė kiek giliau.
„Geras klausimas. Manau, individualus žaidėjų meistriškumas po truputį kyla, bet taip pat palengva keičiasi ir krepšinio stilius – žaidimas greitėja. Čempionate buvo daug didele sparta rungtyniaujančių komandų, akcentuojančių tolimus metimus. Nežinau, ar lėto pozicinio krepšinio laikai jau praėjo, bet faktas, kad jo mažėja.
Kitas dalykas, jog Europos čempionate turime daug NBA žaidėjų. Normalu, kad jie rungtyniauja taip, kaip įpratę savo klubuose, ir tai keičia rungtynių veidą. Krepšinis apskritai vystosi, taip pat ir Europoje. Eurolygoje juk taip pat stiprėja atakuojančio, rezultatyvaus krepšinio kryptis“, – svarstė Milano „Olimpia“ (Italija) klubo naujokas.
Kaip tarpusavyje susiję sudėties ir žaidimo taktikos aspektai, paaiškina Graikijos rinktinės vairininkas Dimitris Itoudis.
„Neturėjau galimybės žiūrėti visų čempionato rungtynių, bet rezultatus, suprantama, sekiau ir mačiau, kad rezultatyvumas – labai aukštas. Kaip krepšinio mėgėjui ir treneriui, man tai patinka. Manyčiau, kad tai lemia ir taktikos tendencijos, ir čempionate dalyvaujančios žvaigždės.
Pavyzdžiui, Graikijos rinktinėje G. Antetokounmpo – geriausias žaidėjas pasaulyje – ne tik pats kelia rezultatyvumą, bet ir pastumia į priekį visus kitus. Jeigu turi tokį krepšininką savo komandoje, tiesiog privalai tuo pasinaudoti – tuomet renkiesi atitinkamą žaidimo stilių ir taktinius sprendimus“, – komentavo 52-ejų graikas.
Jeigu dabartinės taškų lenktynės – išties dėsninga tendencija, ar tai reiškia, jog ateityje Europos pirmenybėse visiškai dominuos NBA žanro krepšinis?
To Delfi paklaustas N. Weileris-Babbas traukė pečiais.
„Nesu tikras. Skirtumų vis tiek išliks – vien jau dėl nevienodų taisyklių. Galiu pasakyti tiek, kad Europos čempionato lygis tikrai auga. Kad ir kokia ta kryptis, ji yra teisinga. Tai – nuostabus turnyras, tikiuosi, kad talento jame ilgainiui tik daugės“, – spėjo Miuncheno „Bayern“ atstovas.
Tad apie 99 raudonus balionus virš Berlyno kadaise dainavusi Vokietijos pop muzikos žvaigždė Nena gali ruošti naują savo hito aranžuotę – panašu, kad 99 taškai Europos čempionate po truputį tampa nebe kraštutinumu, o naująja norma.