V. Čeponis: kas nutiko „Lietuvos rytui“?

Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai šiame LKL čempionate buvo užsimoję nuversti nuo sosto Kauno „Žalgirį“, bet dabar jau pusfinalyje juos iš balno verčia Klaipėdos „Neptūnas“. Komanda, kurią vilniečiai šį sezoną buvo įveikę keturis kartus iš penkių. Serijoje 2:0 pirmaujantiems klaipėdiečiams iki finalo trūksta tik vieno žingsnio.

Kas nutiko „Lietuvos rytui“? Manau, pirmiausia Tomą Pačėsą ir jo auklėtinius pančioja įtampa. Tai puikiai iliustruoja ir baudų metimai. Pirmosiose rungtynėse vilniečių taiklumas buvo 68 proc., o antrosiose – tik 46 (13/28). Klaipėdoje bene pirmą kartą gyvenime Gediminas Orelikas prametė visas keturias baudas.

Nors T. Pačėsas bando atrodyti ramus, pusfinalyje gana retai šaukia ant savo žaidėjų, tačiau jaučiasi, kad jis labai įsitempęs. Tą išduoda ir kūno kalba. Įtampa persiduoda krepšininkams.

Kitas itin svarbus dalykas tas, kad „Lietuvos ryto“ strategas itin dažnai keičia žaidėjus, per mačą panaudoja 11-12 krepšininkų. Vilniečiai nespėja pajusti žaidimo ritmo ir vėl priversti tūpti ant suolo. T. Pačėsas tokia taktika siekia maksimalaus intensyvumo tiek puolant, tiek ginantis visų rungtynių metu, bet tai kol kas visiškai nepasiteisina. Strategas taip pat galbūt ieško optimalaus penketuko, bet tai panašu į blaškymąsi.

Pirmojoje serijos dvikovoje „Lietuvos ryto“ vairininkas pasitelkė visus 12 žaidėjų! Mano nuomone, milžiniškos svarbos akistatoje rungtyniaujant su panašaus lygio varžovu toks sprendimas netinkamas. Tik Kšytofas Lavrinovičius aikštėje buvo 4,5 minutės, o visi kiti žaidė mažiausiai 13,5 min. „Neptūno“ treneris Dainius Adomaitis Vilniuje panaudojo 10 auklėtinių, tačiau Travisas Baderis ir Trentas Plaistedas rungtyniavo tik epizodiškai.

Klaipėdoje jau per pirmąją mačo dalį T. Pačėsas leido pasireikšti 11-ai krepšininkų. Kažkodėl nuo suolo nepakilo Marius Runkauskas, kuris Vilniuje per 15 min. surinko 10 taškų, o šio gynėjo plius minus rodiklis buvo geriausias komandoje. Taip, M. Runkauskui pirmosiose rungtynėse sunkiai sekėsi tvarkytis su Martynu Mažeika, bet prieš jį antrajame mače žaidęs Adas Juškevičius gindamasis atrodė dar prasčiau. Be to, ir puldamas jis nespindėjo (29 min., 7 pelnyti tšk.).

Sunkiai suvokiama, kad Lietuvos rinktinės narys Deividas Gailius, kuris pirmame mače žaidė 18 min. 52 sek., per antrąją akistatą aikštėje praleido vos 3 min. 40 sek. T. Pačėsas po rungtynių kalbėjo tik apie Antano Kavaliausko traumelę, o D. Gailius, atrodo, buvo kupinas jėgų.

Tuo metu D. Adomaitis Klaipėdoje iš esmės rėmėsi tik aštuoniais krepšininkais (T. Baderis rungtyniavo vos 7 min.). Taip, „Neptūno“ atsarginių suolas yra kiek trumpesnis, bet kai grįš Donatas Zavackas, vilniečiai ir to menko pranašumo iš esmės nebeturės. Kita vertus, matome, kad didžiulė krepšininkų rotacijai „Lietuvos rytui“ labiau kenkia nei padeda.

Po mūšio uostamiestyje T. Pačėsas pasidžiaugė, kad pavyko laimėti kovą dėl atšokusių kamuolių (41:31). Prie to svariai prisidėjo Adamas Lapeta, tačiau gana ilgas jo buvimas aikštėje stipriai tvoja komandai kitu lazdos galu. Ypač tai jautėsi pirmajame mače. Kai žaidžia 217 cm ūgio lėtas lenkas, klaipėdiečiams lengviau išsklaidyti varžovų gynybą pikenrolo situacijose, nes A. Lapetai sudėtinga pristabdyti oponentų gynėjus. O jeigu jis po užtvaros neprišoka prie varžovų antrosios linijos žaidėjo ir lieka arčiau krepšio, „Neptūno“ metikai gali bausti skaudžiai. A. Lapeta labiau naudingas gali būti rungtynėse ne su „Neptūnu“, o su „Žalgiriu“, kurs šį sezoną neturi stabiliai pataikančių gynėjų.

T. Pačėsas ir jo muštruojami auklėtiniai blaškytis jau nebegali, nes kitu atveju vietoj išsvajoto aukso reikės kapotis paguodos varžybose dėl bronzos.